taros reforma

paskelbta: Gegužė 5th, 2016 | autorius: bbzn | tema: apžvalga | žymos: , , , | 2 komentarai »

buvo pas mane kieme rūšiavimo konteineriai – išvežė dėl nesuprantamų tikslų. valdžia priėmė taros depozito (užstato) įstatymą, tai mano krautuvėje tokios taros supirkimo savitarnos įrenginio nėra. kai priduodu kraujo, mėgstu raudono vyno bonkę išgerti (reikia skysčių pusiausvyrą atstatyti), kurios tara nedepozitinė. Kartais neatsispiriu alaus poreikiui, tai pirkti 0,5l taroje, kai sumoki užstatą, laikau savęs negerbimu – einu prie bambalių lentynos ir tai nevadinčiau blaivybės skatinimu. dažnai vartoju marinuotus burokėlius, tai slovikai nedepozitiniai, nors per metus sugeneruoju nemažą jų kiekį – jie niekam nereikalingi. kartais kai sportinu, lesu varškę su uogiene (sako reikia), tai ta tara irgi eina į konteinerį. sakyčiau, gal čia depozitas alkoholiui užmanytas, bet kad vyno stiklo bonkės taromatams irgi neįdomios. hmmm. kai trūksta gliukozės ar burbulų, pirkdavau mažą pepsi skardoje – ta irgi depozitinė net už 0,33 litro: po paskutinio pirkimo grįžau su 1,5 litro tarchūno bambaliu. ok, tarkime pirkimo skatinimas, bet prisigėriau kaip tankas ir burbuliavau visą  naktį – negerai. man taip ir neaišku, koks čia tikslas tos reformos. suprantu tik kad kažkas iš taromatų įrengimo ir priežiūros gerą biznį virina. ir bomžams lengvi pinigai. nu.


blogų savireklamos savaitė

paskelbta: Balandis 28th, 2016 | autorius: bbzn | tema: apžvalga | žymos: , , | 2 komentarai »

atsiradus veidaknygei, blogai beveik išmirė – tai, kas liko, tai arba komercija, arba idėjiniai. o ir visuomenė pasikeitė – atsirado kitos realizacijos priemonės. bet kad jau atėjo tų dinozaurinių blogų paplepėjimo savaitė, tai pasidalinsiu ir aš savo likusiais favoritais, kuriuos retkarčiais peržvelgiu ir laikau vertais dėmesio,

  • alkoholikai ir niekšai (supista bokalo magija) – truputį dingusi iš eterio, bet rašo žmogiškai, taip kaip yra, o ne kaip šypsodamiesi kalba aplinkiniai. nepagrąžinti tikrovė.
  • strelka belka – maistas man nei ten, nei kitur nėra neįdomus, nes gal ne vyrams kukinti, bet be maisto yra keistų temų, kuriomis smalsu akiratį praplėsti. ir iliustracijos dar gražios.
  • periodiškai akį užmetu į pamiršta.lt, nes kai norisi dviračiu kažką naujo be nuzulintų mtb trasų pamatyti, čia galima rasti užuominų. o paturistauti man patinka, tik laiko tam labai trūksta.

o dabar pailsinsiu kojas.


    hiit: laikas pokyčiams – pirmas kartas

    paskelbta: Balandis 20th, 2016 | autorius: bbzn | tema: dviratis, hiit, sportas | žymos: , , , , | 2 komentarai »

    hiit – high intensive interval training: treniruočių metodika, paremta nemažu trumpų stiprių intervalų periodiškumu. kaip ir ką daryti yra pilnas internetas, aš tik pasidalinsiu savo patirtimi pačiam taikant hiit treniruočių metodiką.

    ną ką, pirmas kartas buvo įspūdingas – garmin’e susidėliojau workout’ą (programą) ir pradėjau apšilinėti, o vėliau 30 sekundžių „all out“ kartojimas. jausmas gan dviprasmiškas – kas čia yra tos 30s tapkė dugnas, bet siūlau kiekvienam pabandyti, kad būtų supratimas. po kelių pakartojimų vos neapsivėmiau – buvo stipru, o organizmui – stresas. tą pirmą kartą suplanuotą pakartojimų kiekio neįvykdžiau, ne buvo bl%^t ir nx, o nuo dviračių staklių vos nulipau. specialistai nerekomenduoja hiit taikyti lauke, kur veikia įvairūs trukdžiai – vėjas, kalniukai, šviesoforai ar aštrūs posūkiai. lyg tyčia nesenai buvau įsigijęs elite turbo muin stakles, kurios, šiaip, yra gaidys, bet prisilietus darbščiosioms rankelėms pradėjo performinti.

    30 sekundžių – daug ar mažai? man – žvėriškai ilgas laikas, kai po 15 sekundžių pradeda degti kojos, o paskutines 10s yra ne mynimas o kentėjimas, kurio laukia dar daug pakartojimų. pulsui – galimybių viršus ir kažkoks atsistatymas, priklausomai nuo esamos formos. kenčiu toliau kiek galiu. koma. vakare užmigau galvai dar pagalvės nepalietus.


    taisyklingas sėdėjimas: ką daryti ir ko nedaryti

    paskelbta: Kovas 20th, 2016 | autorius: bbzn | tema: darbas, sveikata | žymos: , , , , , | 2 komentarai »

    klaidinga yra galvoti, kad yra tik vienas sprendimas mūsų problemoms gydyti, kai dažniausiai reikia bent 2-jų ar daugiau priemonių norimam rezultatui pasiekti. anksčiau rašiau apie ergonominę varier kėdę, kuri iš tiesų man patinka ir iki šiol aš ją naudoju, bet naudojant ilgesnį laiką atsiranda „šalutinis poveikis“, kurio aš anksčiau nebuvau įvertinęs. šioje situacijoje puikiai tinka dietologų pasakymas, kad maistas turi būti įvairus. mes esame linkę prie visko adaptuotis, todėl su laiku vaistu laikytas sprendimas nebūna toks veiksmingas ir netgi turi šalutinių ydų, kuriomis aš, iš savo patirties, ir pasidalinsiu.

    pasakymas, kad norime taisyklingai sėdėti, nėra tikslas pats iš savęs, nes šiuose žodžiuose nėra motyvacijos. tik motyvacija gali mums imti įvairių priemonių kažką keisti, todėl tikslas turėtų būti įvardintas kaip „tiesi nugara“, „nugaros skausmų sumažinimas“ ir t.t. o kad keisti reikės – tai jau faktas.

    • paprastą kėdę pakeisti ergonomine buvo vykęs sprendimas, bet nepakankamas. gan greitai sėdėjimas ant varier kėdės tapo vienu malonumo ir nekeldavo jokio nepatogumo. aš atradau keletą sėdėjimo pozicijų, nes viena būdavo per daug nuobodi ir kartais įkyri. standartinė, sūpynių, pozicija, ir paprastos kėdės, kai kojomis remiuosi žemę. 2 pozicijos – jau neviena ir tas gerai, bet per keletą sėdėjimo metų pastebėjau, kad pas mane nuo sėdėjimo vieni kojų raumenys sutrumpėję, o kiti – pailgėję, o tai jau nėra gerai, nes turi būti balansas. taip, nugarai viskas gerai, bet šalutinis poveikis atsirado kojoms, kurį reikėjo spręsti.
    • o sprendimas buvo – didelis pripučiamas kamuolys, kuo didesnis, tuo patogiau sėdėti. sėdėjimas ant kamuolio lavina lygsvarą, o ir sėdėjimo pozicija nėra sulenktomis kojomis. priklausomai nuo darbe naudojamos aprangos, sėdėti ant kamuolio galima ir kojomis neliečiant žemės. kamuolys, kaip ir ergonominė kėdutė, neturi porankių, todėl nugarai tas yra sveika. bet svarbiausias momentas yra ne kėdutės pakeitimas kamuoliu, bet pakaitomis abiejų naudojimas – dabar aš vieną savaitę sėdžiu ant kėdutės, o kitą – ant kamuolio. nenustebčiau, jeigu ateityje dar ir 3-ia sėdėjimo priemonė atsiras. darbe sėdėti ant standartinės kėdės man nesinori, nes visur aplinkui vien tik jos – namie, kavinėje, automobilyje.
    • grįžtant apie raumenų sutrumpėjimą ir pailgėjimą, kitas mano labai rekomenduojama priemonė yra keisti sėdėjimo vietą, ypač jeigu sėdima šonu į duris. nuo ilgalaikio tokio sėdėjimo mūsų kaklo raumenys taip pat adaptuojasi, todėl kaklo pasukimas į priešingą nei durys pusė turi mažesnę eigą, t.y. mažiau pasisuka. ir visa tai nuo ilgalaikio sėdėjimo. todėl kas 1-2 metus stengiuosi pakeisti darbinio stalo padėtį taip, kad į duris sėdėčiau priešinga nei prieš tai veido puse.

    mes visi siekiame turėti tiesią nugarą ir taisyklingai sėdėti, bet vienos priemonės, dažniausiai, tam nepakanka, o jeigu ir pakanka, atsiranda anksčiau nenumatytų ir neįvertintų savybių, su kuriomis taip pat reikia užsiimti. namie taikomos priemonės yra per trumpos ir aplinkui per daug demotyvuojančių veiksnių, todėl darbas – puiki aplinka tokiems sprendimams realizuoti.


    mokinuosi teisingiau bėgti #3

    paskelbta: Kovas 7th, 2016 | autorius: bbzn | tema: bėgimas, sportas | žymos: , | 6 komentarai »

    2 dalis

    mokintis niekada nėra vėlu, tai su laiku ateina ir gyvenimo patirtis, paremta ne tik asmeniniais potyriais.

    • šiais metais pradėjau kitaip bėgioti, ne po 1 valandą kaip įprastai, bet trumpiau. šio sprendimo priežastis yra paprasta – po valandos bėgimo jausdavausi išsikrovęs, traukdavo prie žemės ir norėjosi miego, todėl pietiniai bėgimai pradėjo nebeteikti džiugesio. nors iš tiesų nelabai kada ir teikdavo, tik tas mintis nustumdavau į kitą planą. bėgimas iki 40 minučių pradėjo labiau džiuginti, nes tada galima ir dažniau bėgioti, ir dieną nebūna vien tik nuovargiu grįsta. emociškai nėra lengva trumpai bėgti, bet savijauta atperka.
    • atkarpos. dažniausiai tai bėgimas miške, nors ir nelabai efektyvus tempui, bet efektyvus įkalnėms. arba bėgimas manieže ar lauke asfaltu – trumpos atkarpos su tiek pat laiko poilsiu, geriausia einant arba vos vos ristele judant. nes taip reikia.
    • dar kartą avalynė ir bėgimo kokybė – pigūs ar brangūs, net ir su teisinga pronacija batai dar nereiškia kad jie būtent jums yra tinkami. visa tai pasako bėgimas ant takelio ir to filmavimas. po tokios procedūros dažnai supranti, kaip smarkiai yra klišos kojos ir kokia netinkama yra bėgimo avalynė. tikrai taip – netinkamos avalynės nėra, tik ji tinka, kaip ir netinka, kiekvienam individualiai. galima į tai nekreipti dėmesio, bet tada nereikia ieškoti kaltų dėl maudimo, skausmo, tempimo ir kt. priežasčių.
    • ne visada avalynė padeda spręsti klišumo problemas ir tam yra vidpadžiai-padukai: pritaikomi iš esamų arba gaminami individualiai pagal pėdų spaudus. vieną kartą verta investuoti, kad suprasti bėgimo kokybę. nepabandęs nesužinosi.
    • iki tol ignoravau bėgimo kadensą, nes jo nesupratau, o kai jį atradau, tomis pačiomis sąnaudomis nuo 1km numečiau mažiausiai 15-25s. mažai ar daug spręsti kiekvienam.
    • na ir rankomis reikia mojuoti kaip priklauso, ir laikyseną teisingą išlaikyti.

    išbandyta ant savo kailio.