sveikatos tyrimas: kiek iš manęs sportininko #2

skambutis į lietuvos sporto medicinos centrą perniek nenuėjo – registratorei išsiaiškinus mano sporto šaką (gerai skamba), telefono skambutis buvo nukreiptas pas tinkamą specialistą. kita moterėlė išklausinėjo, kokie tyrimai mane domina. kadangi kardiogramą ir širdies echoskopiją nesenai buvai daręsi ir rezultatai dar buvo šviežūs, tada atmetimo principu nieko kitu neliko, kaip tik su kauke minti dviratį. sporto medicinos centro svetainėje pirmoje nuotraukoje kaip tik tai ir puikuojasi, kas dar labiau uždega neregėtam ir nematytam tyrimui. kadangi nesu iš jokio sporto klubo, šie tyrimai paprastiems mirtingiesiems yra mokami, tada išgirdęs kainą ~150 lt nusprendžiau tuos pinigus investuoti į gilesnį savęs pažinimą. skambutis į registratūrą dar buvo būtinas ir dėl to, kad man paskirtų konkrečią dieną ir datą sutartam tyrimui atlikti – man pasisekė, laukiau mažiau nei savaitę. buvo pasakytas ir daktaro pavardė bei kabinetas, kur man reikės kreiptis.

sutartą dieną ir sutartą valandą atvykau į ozo g. 39, vilnius, kur yra įsikūręs lietuvos sporto medicinos centras, ten pat ir lietuvos olimpinis sporto centras. registratūroje buvo nemažas kiekis spintų kortelėms laikyti ir didžioji dauguma iš jų – krepšinis, nors buvo bokso, dviračių, imtynių ir kitų sportų, tik ženkliai mažiau. man užvedė naują kortelę ir nukreipė į man jau žinomą kabinetą nr. 105, kuriame ir prasidėjo procedūros.

1. pradėjo nuo ramybės būsenos elektrokardiogramos (ekg), kuri ilgai netruko. kaip supratau, iš dalies sudėtinė testo dalis, kad pacientas neužsilenktų nuo sunkesnės procedūros. kardiograma reikalinga nustatyti širdies darbą, ar nėra joje sutrikimų. mano ekg buvo gera, lyrinių nukrypimų nebuvo, todėl tęsiau toliau.
2. spirometrijos tyrimas tiria plaučių funkcijas: kvėpavimo takų laidumą, plaučių tūrį, deguonies įsisavinimą ir pan. procedūra atliekama paprastai – nosis užspaudžiama su spaustuku, kad kvėpavimas vyktų tik pro burną. burna apžiojamas cilindras, pro kurį yra įkvepiama ir iškvepiama, o įrangos davikliai fiksuoja rodiklius. tyrimas yra atliekamas 3 kartus, iš kurių išvedamas vidurkis ir taip užtikrinamas didesnis tikslumas. iš pradžių į cilindrą pro burną yra lengvai kvėpuojama, o gavus komandą iš gydytojo, reikia kiek tik įmanoma giliau įkvėpti ir kiek įmanoma greičiau iškvėpti, bet iškvėpimas neturi trukti trumpiau nei 6 sekundes, t.y. nors atrodo jau viską iškvėpėme, bet dar likučius reikia stumti lauk iš plaučių kiek tik leidžia sveikata. ir taip 3 kartus. šis tyrimas sportininkams yra svarbus todėl, sportuojant reikia greito deguonies įsisavinimo ir apykaitos. žinant spirometrijos duomenis galima daryti išvadas, ar/kiek dar galima iš plaučių išspausti juos lavinant, nes oi kaip nesinori greitai uždusti.
3. na ir galiausiai, paprastai įvardinant – dviračio mynimas su kauke. paminėsiu dar tai, kad svarbu turėti savo sportinę aprangą – aš buvau pasiėmęs dviratininko šortus ir marškinėlius, o kitam kartui dar pasiimsiu ir rankšluostį prakaitui nusivalyti ir paprastus sportinius batelius (ne dviratininko!). procedūra tokia: tiriamajam ant krūtinės priklijuoja ekg daviklius, tada jis sėdasi ant dviračio, susireguliuoja balnelio aukštį. atsisėdus medicinos personalas prie ant kūno esančių ekg daviklių pritvirtina laidus, kurie kad nesimakaluotų (ir kad pacientui nebūtų šalta), apjuosiami dvejomis medžiaginėmis elastinėmis juostomis – čia svarbu, kad per daug nesuspaustų, nes per daug suveržus krūtinę bus sunku kvėpuoti. kai ekg davikliai paruošti, pradedamas kaukės montavimas. kaukė prie veido tvirtinama 4-iose vietose, jausmas panašus kaip su dujokauke. čia svarbu, kad pro šonus nebūtų gaudomas oras. kai kaukė teisingai pritvirtinta, į ją įstato jau anksčiau minėtą spirometrijos cilindrą, kuris gan plačia šlangele yra pajungtas prie įrangos (pastebėjau ir kažkokius dujų-deguonies balionus už kompiuterinės įrangos). pastebėsiu tai, kad šį kartą spirometrijos įranga yra kalibruojama naudojant didelį cilindrą-pompą (tūris gal kokie 3 ar daugiau litrų). lėtai ir greitai pumpuojant ir stebint rezultatus ekrane yra būna sukalibruojama ir pūtimo cilindras pritaisomas prie tiriamojo veido kaukės, kad kvėpavimas vyktų tik per įrangą. po šių procedūrų ant riešo uždedamas pulso ir kraujospūdžio matuoklis ir mes jau procedūrai esame pasiruošę. procedūra tokia – kad ir koks krūvis bebūtų, reikia palaikyti 60-65 kartų per minutę mynimo dažnį, t.y. kadensą (angl. cadence). iš pradžių minti būna gan lengva, o pasunkėjimas būna ženklus, vėliau sunkėjimas gydytojo yra didinamas neženkliai. trumpai kalbant – mini, kvėpuoji per įrangą, ištisai tyrimo metu matuoja pulsą ir periodiškai – kraujospūdį. link tyrimo pabaigos, kuris truko apie 8 minutes, mano kojos jau „degė“, minti pedalus nebuvo lengva, prakaitas liejosi upeliais, o kvėpavimas buvo intensyvus.

baigus tyrimą, atsikvėpavus ir persirengus, atėjo metas išklausyti ir tyrimo rezultatų.

sveikatos tyrimas: kiek iš manęs sportininko #1

kurį laiką anksčiau buvau pamėgęs sporto šaką litrobolą – alus, saulė, vanduo, pramogos ir pagiringas veidas. nėra kuo girtis, bet šioje sporto šakoje nebuvau paskutinis, na, o link olimpo dar trūko mažumėlę. bent kiek protingesnis individas, išskyrus sportininkus,  žino, kad sportas nėra sveikata, tad atėjus suvokimo momentui, nusprendžiau keisti šią pamėgtą sporto šaką kita, mažiau kenksminga. iš lėto ir palengva pradėjau važinėti dviračiu – ir pradžių oranžiniu, vėliau man per mažu, po to plonašliaukiu ir skolintu. nors dviratizme mano pasiekimai gan skurdūs, neskaitant kelių dalyvavimų dviračių plento maratonuose, bet norisi žinoti, kiek man verta su tuo terliotis, tad nusprendžiau išsitirti sveikatą, jos galimybes, resursų slenksčius ir kitus man nelabai žinomus skaičius.visa tai dar labiau skatino aplinkos balsai, kaip jie žiema gerina bazę, matuoja kadensiją ir akių neatitraukia nuo pulsometro. man, daugiau nei paprastam mirtingajam, tai atrodė juokinga, o atsakymai į mano lygio klausimus interneto forumuose buvo lydimi pašiepimu ir juoku. pradėjau tuo domėtis ir aš, savišvietai sugaišau ne vieną litrobolo treniruotę, sudeginau nemažą kiekį skardinių tauriojo alkoholio, kad atsirastų vaikiškas to supratimas. žodžiu, supratau ir tai, kad sportuoti reikia su galva, o tam man trūko skaičių esamose formulėse, kurias galėjo pasakyti tik medicina. pavargau aš nuo valdiškų poliklinikų ir privačių gydymo įstaigų specialistų diagnozės:

mažink krūvius

nes man aktualu buvo ne pamokslavimas, o kokia mano būklė duotuoju momentu, koks organizmo treniruotumas, lyginant su rūkančiu statistiniu piliečiu, kokios indikacijos ir kaip protingai didinti resursą. jeigu norite sutaupyti laiką, mano patarimas negaišti laiko savaitėmis laukiant registracijos pas gydytoją poliklinikoje, lygiai taip pat kaip ir mokėti pinigus už kažką privačioje klinikoje – apie sportą jums ten neapdės. geriausiu atveju ko galite tikėtis, tai išgirsti, kad elektrokardiograma (ekg) yra gera/bloga/mažinti krūvį, kas atrodo, kad po vaikiškos spalvavimo knygutės studijos aš daugiau galėčiau pasakyti apie sinusoides ir kosinusoides. kažkokia nauda gai būti tik iš širdies echoskopijos, ką galima sėkmingai pasidaryti lietuvos sporto medicinos centre vilniuje, kuriame aš ir apsilankiau.

savo ekg aš turėjau, širdies echoskopiją žinojau, spirometriją (plaučių tūrio tyrimas) buvau ne kartą daręs, bet tik medicinos sporto centre man žmogiškai apšvietė kas su kuo valgoma ir kaip vertinti esamus rezultatų skaičiukus. tai štai, labai ilgai nesvarstęs, pasiskambinau į minėtą įstaigą pasiaiškinti, ką manyje dar papildomai gali ištirti, o pasirodo, tirti tikrai yra ką, juo labiau, kad paaiškinti pacientui gautus rezultatus, o ne numesti šūsnį lapų su skaičių kratiniu.

pasiilgau filmų apie karą

visada būdavo jauku tikrai šaltais žiemos vakarais kiurksoti prie spalvoto televizoriaus ekrano ir žiūrėti juodai baltus tarybinius filmus apie karą. kaip nekeista, bet ir tada buvo marketingas, nes piliečių vasaros vakarai būdavo leidžiami kolektyvinių sodų braškių lysvėse, o žiemą reikėdavo užsiimti švietėjiška veikla. sumuštiniai su daktariška dešra ir mėgavimasis visada numatyta baigtimi, teikė man malonumą. nors net ir dabar aš kartodamas matytą filmą nematau žinomos pabaigos, bet aš jaučiu malonumą maloniai leisdamas laiką. pabrėšiu, karo nenori niekas, net ir iranas, tariamai sodrinantis uraną, nes tikiu, kad karai tame regione vyksta dėl naftos ir kitų reikšmingų interesų. beje, nešant jav arba prancūzijos vėliavas ir prisidengiant pavoju visiems žemės gyventojams.

o filmai apie karą tada man patiko, kurie ne tokie, kaip dabar, holivudiški, bet pritaikyti tarybinės visuomenės žmogui. pažiūros skirtingos, bet visuomenė ta pati. nors čia gaunasi dviprasmiška situacija – kad nugalėtas fašizmas, lyg ir gerai, kad laimėjo komunizmas, lyg ir nelabai. filmuose aš tada mačiau nuoširdumą, abiejų kariaujančių pusių tipiškumą. filmai apie štirlicą buvo ne apie karą, man tai asocijuojasi su rusišku enigmos variantu, šiame amžiuje lyginčiau su simpsonų filmu suaugusiems. pasiilgstu aš tokių filmų, nors vargu, ar dabar iki filmo galo datraukčiau, bet nostalgija stipri.

kai nėra sprendimo, sprendimas visada yra

tas keistai pasimetusio individo jausmas atsidūrus nevykusioje situacijoje, kai tarpusavyje konkuruoja sumišimo, gėdos ir nežinojimo pojūčiai. laikas, kuris lyg gerą viskį, brandina daugelio žmonių rimtumą ir iš gyvenimo šaldytuvo lauk meta supuvusius liberalumo vaisius. atrodo, kad mes tik kaupiame pavojingai degią neapykantą, o už nugaros dar laikome paruoštą ir iš nekantrumo pusiau išnaudotą, žiebtuvėlį. o taip, gerai dega kaimynų tvartai, tik kad kalniukas mažas, vėjas ne iš tos pusės ir alaus bambalius uždraudė.

kartkartėmis vis grįždavau prie tos minties apie tinkamo sprendimo paieškas ir apie tai, ar būna padėtis be išeities. gyvenimo tąsa vis eina, kas tik patvirtina faktą, kad sprendimas visada, nors tais retais atvejis jis būna padarytas aplinkiniams. apvalus minčių kamuolys, žodžių talpykla, kurią norisi labai trumpai įvardinti.

nuotykis

kartais net per ilgas ir nejuokingas, lyg užsitęsusi raupsuotojo dejonė. bet tai taip pat yra sprendimas. būdami stiprūs, silpni ar vidutiniokai, mes argumentuotai sprendžiame pateisindami savo opią sandarą. bailys netolygu vagiui, o įgudęs vairuotojas nebūtinai privalo būti geru mechaniku.

mes nematome ką darome.

savaitės apžvalga #5

• pradėjau pusryčiauti – rytas be grikių košės neberytas;
• nuoširdus melas (o kartais ir ne) – šiandien važiuosiu ramiai;
• rytine ir vakarinė mankšta papildyta naujais elementais;
• rėkimas – kultūros stoka;
• 7 užlipimai ant dviračio ir 256 km, 4 bėgimo kartai po vidutiniškai 5 km, 12-a mankštos sesijų. visa tai per savaitę ir man dar maža;
• išgertos 4-ios skardinės alaus, iš kurių 3 – bealkoholinio;
• išbandytos šipuotos dviračio padangos – buvo šalta;
• įžūlių vairuotojų savaitė;
• tapau velomanų bendruomenės oficialiu nariu;
• nėra laiko net kada veido nusiskusti;
• 3-is kartus per savaitę panevėžin.