šalis, kuri netaupo raidžių

paskelbta: Rugsėjis 29th, 2016 | autorius: bbzn | tema: apžvalga, sportas, varžybos | žymos: , , , | nekomentuota »

otepää, müük, tallinn, eesti ir kt. – taip, tai estija. rečiau nei mūsuose apgyvendintas kraštas su aplink žiojinčiais pelkynais, mandagiais gyventojais ir raidžių švaistymu. 10 gyvenimo dienų tame krašte buvo sunkus išbandymas mano inkstams, kepenims, skaudančiai galvai ir nusportuotoms kojoms. visą šią sporto stovyklos avantiūrą galima pradėti nuo to tartu dviračių maratono, kurio startas otepaa miestelyje, o finišas elva gyvenvietėje, t.y. kalbant skaičiais 30km nuo tartu. tolokai iki pavadinimo. beveik panašiai ir su haanja neriedančių pievų varžybomis, kur startuojama ir finišuojama voru mieste, kuris yra 15km nuo pavadinimo, tik šį kartą bent trasą per tą haanją eina. estiška logika su geru varžybų organizavimu ir nepriekaištingu trasų žymėjimu. o raidžių jie netaupo beveik visur ir mano suvalkiečio akys tai pastebi – jų raidės, jų daržas. žmonės ten gyvena mandagūs – pavieniai sutikti žmonės labinasi, net ir tie, kurie mano bomžais buvo palaikyti. matys apgaulingai jie rengiasi. tame kaime kur gyvenau visi sveikinosi. aplink jį 30km spinduliu dominuoja avys, kai mes kultivuojame galvijus. daug ten tų avių, visur elektriniai piemenys, užtat grįžus lietuvon akis bado karvės su grandinėmis ir gyromis prie jų. daug tų avių, namukų ir ežerų ir tas suprantama, nes aplink ten vienos pelkės. namukai nuo mūsiškių skiriasi langų apvadais ir stogais, kurie padaryti iš medinių lentelių arba šiaudų. dauguma tokių stogų. automobilių eismas nedidelis, net ir tartu mieste, kuris yra 2-as pagal dydį estijoje. alus skanus, maistas geras. kas dar svarbaus iš estiško kaimo? aplankyti šūdkaimiai turi savo sporto stadionus, krepšinio ir teniso aikšteles. visi jie sujungti dviračių takais, plotis kaip automobilinio kelio viena juosta. dviračių prirakintų nemačiau – numesta ir tiek. skanūs ledai, kurių skonių pas mus nėra. raudonas vynas gerai į galvą kala, ypač po 2,5 butelio – oktoberfest repeticija vynu. žolė visur nupjauta, asfaltuoti ir žvyro keliai geri, vairuotojai mandagūs. gal tiek žinių.


bėgu bėgu, vėl kažką bet ne kažkas

paskelbta: Rugpjūtis 25th, 2016 | autorius: bbzn | tema: bėgimas, sportas | žymos: , , | nekomentuota »

kai negaliu minti dviračio, esu linkęs pairkluoti. kai irklavimas negerai, bandau bėgti. o, šį kartą bėgimas tinkama sporto šaka, vadinasi bėgu. kojos visai neformoje su savo niuansais, tai kineziterapeutas bando sureguliuoti eismą. įkyrios tos mankštos, kas dar nežino. tradiciją išlaikau – antradieniais ir ketvirtadieniais atkarpos, kitomis dienomis lengvai. koja dar neina, nors bėgimo forma jau ne nulinė. pace 4:00 dar siekiamybė, o nuo 4:15 prasideda dusimas visomis prasmėmis. reikia daug dirbti su savimi norint pasiekti šį tikslą. planelį galvoje jau susidėliojau, pradėsiu po truputį realizavimo procesą. kitaip nei dviračiuose, dabar jaučiuosi priėjęs savo liepto galą, tada reikia persikrauti ir pradėti iš naujo, nes teoriškai jaučiu kad galiu, bet praktiškai esu per silpnas. maniežas planuose taipogi yra numatytas. commutinu miške, greitį gaudau plente. bekelė džiugina širdį, asfaltas – is a must. dar pasidomėsiu apie bėgimo treniruočių efektyvumą.


treniruotės trumpai

paskelbta: Rugpjūtis 4th, 2016 | autorius: bbzn | tema: sportas, treniruotė | žymos: , | 2 komentarai »

plokščias pilvas, top 10 rezultatas, apverstos piramidės forma, dideli bicepsai ar stangus užpakaliukas – nedaugelis iš norų tų, kurie nusprendžia užsiimti sportu. čia reikėtų atsargiai apie tai kalbėti, nes kiti alaus bokalo kilnojimą ir rytinio espanderio prie bandelių minkymą vadina lygiai taip pat ir neteisiais juos vadinti irgi nevertėtų. štai aną dieną man atėjo suvokimas, iš ko susideda yra fizinės formos tikslo siekimas. keli dalykai:

  1. mažiau ryti, o tiksliau – teisinga mityba;
  2. judėjimas – tiek kiek reikia ir kaip reikia;
  3. sugebėti ilsėtis;
  4. per kančias į žvaigždes;
  5. dirbti galva, bet ne vinis ja kalti.

na ir detaliau apie kiekvieną. nesvarbu, kiek ir ko yra valgoma ar iš viso nevalgoma, bet čia yra svarbu svoris kiek mes sveriame. priemonės gali būti įvairiausios, o jos pateisina rezultatą. gebėjimas pasiekti šį tikslą yra labai svarbus, nes jeigu mes jį pasiekiame, pasieksime ir kitus. deja, bet jis ne kiekvienam yra įveikiamas, todėl neįlipę į kalną negalėsime nuo jo ir nusileisti. aš, kaip neįgudęs svorio metikas, kurio valia vis pasiduoda pagundoms, turiu savo receptus:

  • saldumynams ne – kalorijų granata;
  • alkoholiui ne – kalorijų bomba;
  • alkoholiu ne, bet reikia įtampą nuimti – nealkoholinis alus;
  • maistas prieš miegą – tik mažai kaloringas;
  • maistas apskritai – gerti arbatą;
  • tuščias šaldytuvas – geriausia priemonė.

aplinkui – vien treniruočių čempionai, bet varžybų jie nelaimi. sportas yra kariuomenė, kurioje yra tvarka, nuoseklumas ir tikslumas. nemėgstu nestruktūrizuotų treniruočių ir tam yra pagrindas – arba esi treniruočių čempionas, arba džiaugiesi geresniu rezultatas varžybose. o varžybų pasiekimas yra ne kiekybės, o kokybės rezultatas, kaip ir maistas – reikia valgyti ne daug, bet tai, ko reikia ir kiek reikia, kas nėra daug. na, ir rytinės svarstyklės su karčia realybe.

keistas jausmas, kai nori ir gali, bet smegenys sako – gana. tada nusivylęs eini miegoti ir sapnuoti rytojaus krūvio kreivių, arba be saiko nusisportavęs krenti į lovą miegoti tų 6 su trupučiu valandų, kad atsikėlęs vėl galėtum įkalti. tik vat klausimas – iš ko ir kiek? vadovėlinė klasika teigia – mes stiprėjame ilsėdamiesi, tad ir reikia ilsėtis tiek, kiek priklauso.

visiems būna, kad sunku ir jau atplaukia krantai, bet svarbu nepamiršti, kad kitiems irgi krantai atplaukia ir daliai varžovų netgi anksčiau. sporto senbuvių ilgametė patirtis sako, kad varžybos laimimos mokančių kentėti ir jie yra visiškai teisūs. negalėsi kentėti – pasiduosi anksčiau laiko (prieš metus sporto universitete dariausi tyrimą šia tema – kuo skiriasi profesionalūs sportininkai nuo mėgėjų, bet apie tai ne šį kartą).

na ir paskutinis punktas – varžykis su galva. vien tik brutali jėga ant podiumų neužkelia, todėl reikia varžytis protingai. veži grupę – nukratyk, priekyje bėga konkurentai – pasivyk, spurtuok kada tam yra sąlygos o ne aklai, stebėk savo varžovus ir analizuok jų veiksmus, mokėk tylėdamas klausyti, pasinaudok silpnomis jų ir stipriomis savo savybėmis, neatskleisk savo kortų ir t.t. ir pan. trumpai kalbant – galva reikia pasigydyti. jeigu kils minčių kaip – prašau pasidalinti.


kaklaraištis ir atraitotos rankovės

paskelbta: Liepa 16th, 2016 | autorius: bbzn | tema: nekategorizuota | 2 komentarai »

šlipsai, tie kūdi kaklaraiščiai, turi sukaustyto pojūčio jausmą. nuo to laiko, kai, matyt, užsimoviau guinness kojines, baigėsi mano rimtumas. atėjus supratimui kurie darbiniai elementai yra nx, o kurie px, atsiraitojo ir rankovės. bet šiaip durnių visur yra daug. tas geras šypsnio jausmas, kai akimis girdi, bet viduje gyveni kitą, linksmą gyvenimą. o kitus tai erzina, nes priešai yra laimingi. penktadieniai yra šortų diena, ta proga nesenai gavau pastabą dėl jų, kad jie netinka darbinėje aplinkoje. smagu negirdėti. madingos margos ir ryškių spalvų kostiuminės kojinės puikiai perteikia mano požiūrį į aplinką – gyventi verta. eiti į darbą 8:00 ir dirbti viršvalandžius, tai savęs negerbti. nuvaksuotos lakierkos neįpareigoja, pagarbos ir svorio neužtarnauja, kompetencijos neaugina. noras rezultatui nepripučiamas, neįpučiamas ir neužauginamas. darbdavio teisė rinktis – ar 8 valandos užpakalio trynimo su menku rezultatu, ar lankstus darbo laikas su lūkesčius viršijančiu rezultatu. tik kad antpečiai negali būti ramūs, jiems trūksta veiksmo. taip gimsta humoras įmonėse, o aš, tuo tarpu, koją ant kojos užsikelsiu.


hiit: būna sunku

paskelbta: Liepa 7th, 2016 | autorius: bbzn | tema: dviratis, hiit, sportas | žymos: , , , , | nekomentuota »

ketvirtadienis, kaip ir antradienis, hiit diena. jau senai nemyniau 1min full out, tai šiandien buvo šoko organizmui diena. neformalus planas buvo 12 pakartojimų, bet ne visada jam lemta išsipildyti. po vakar 1100m sapieginės sukilimo, šiandien koja buvo ne tai kad visai tuščia, bet „padėvėta“. nors jau vakar pulsas buvo įtartinai ramus, šiandien jis taip pat nekilo, bet tai tik faktorius tolimesnei analizei. 1 minutė full out treniruotė tuo pačiu yra ir lengva, ir sunki. ilgesnių nei 60s intervalų daug nedarau, nes nepadarau, o ir nereikia didelio pakartojimų kiekio. prieš savaitę pajutau, kad galiu išsukti +1 sunkesnę pavarą, tai kelio atgal nėra. taip ir minu. pagal pojūtį – pusiau kardanas, pagal kadensą 92, kas yra normos ribose ir kardano užribyje.

taip sunku kaip šiandien jau senai nebuvo ir pirmas kartas, kai paskutines sekundes mindavau užsimerkęs. po minutės „tapkė-dugnas“, 2 minutės poilsio, per kurias reikia atgauti kvėpavimą ir grįžti į normalią veido formą. pirmosios poilsio sekundės skirtos nekontroliuojamoms seilėms iš burnos ant žemės tįsti, kai sugebi tik bukai stebėti šį faktą, nesugebėdamas jų nei nuryti, nei išspjauti, nes būsena tokia, kad nesugebi nieko, laikaisi už dviračio kad nenukristum. sąmonei grįžus į kūną, privalai rasti argumentų save pagirti už pastangas ir rasti motyvų toliau kapoti, nes taip reikia. 6 kartai – užteks, bet nuo 6 iki 8 visai nedaug, o kai yra 8, tai 10 juk apvalus skaičius – ir tokia motyvacija veikia, bet 8 kartai šį kartą buvo daugiau nei pakankamai. nepilna 2-jų minučių poilsio dvejonė ar minti 9-ą kartą, ar stabdyti arklius, baigiasi paskutinėmis sekundėmis ir šį kartą laimi „nuvarytus arklius nušauna“. nors jau buvo „pramušę“, sapieginė šį kartą laimėjo, o 2 iš eilės sunkios treniruotės nėra efektyvu.

tas džiaugsmas po intervalų atsimynus, kai kiaurai nuo prakaito šlapiomis kojinėmis šlepsi į vonią praustis ir po dušo krentiant kilimėlio daryti tempimo pratimų, po kurių – miegoti. tas beprotiškai fantastiškas jausmas, kai galvai dar nepasiekus pagalvės tu jau miegi. miegi ir stiprėji. ir px kiek tų watų buvo šiandien prisukta. šiandien buvo lygiosios, bet kitą kartą aš nepasiduosiu!