akiniai

ilgai brandintas prisėdimas, lydimas ypatingo nepasitenkinimo. dviratininko akinių būtinumo įrašas buvo nedrąsi įžanga išsakyti nusivylimą uvex dviratininko akiniais. palyginsiu 2 mano turėtus uvex gaminius – paprastesniu ir pigesnius uvex sgl 101 ir brangesnius uvex radical pro.

  • pirmieji mano naudoti akiniai – sąlyginai nebrangūs uvex sgl 101, vidutiniškai kainuojantys apie 150 litų. lengvi, paprasti – atrodo, kad nėra prie ko prikibti. po ilgalaikio naudojimo keičiant vientisą stiklą, kurį ilgą laiką laikiau privalumu lyginant su atskirais stiklais, pradėjo dėvėtis net stiklo uždedama guminė juostelė, kur man atlaikė tik vieną sezoną. lietuvoje keičiamos antnosies gumomis pardavėjau neprekiauja, o gamintojo svetainė tokios informacijos taip pat nepavyko rasti, nors kitų gamintojų tas gumas teko e-shop’uose matyti. dėl šios priežasties, skurdaus akinių prieinamomis kainomis mūsų kraštuose pavasarį pasirinkimo, teko įsigyti antrą porą tokio pat modelio akinių. tiesa, man pasirodė keista, kodėl skyrėsi nauji ir seni akinių stiklai – naujų akinių stiklas nuo saulės temdė į rudumą, kai prieš tai turėti temdė į juodumą. taip pat vizualiai skyrėsi ir padengimas – labiau blizgantys iš išorės ir mažiau. kaip ten bebūtų, senieji stiklai man labiau patiko, nei naujieji. su šiais akiniais pavažinėjus vėsesniais orais supratau, koks nepatogus dalykas yra akinių rasojimas, „užtraukimas“ iš vidaus, todėl naujiems akiniams tai buvo vienas iš reikalavimų – atskiri stiklai, kad nesidėvėtų nosie guma, ir vėdinimas nuo vidinio akinių rasojimo.
  • nors pirmieji dviratininko akiniai ir buvo uvex gamintojo, nusprendžiau suteikti jiems galimybę reabilituotis su gaminiu uvex radical pro, kainuojančiu kur kas daugiau – 250 litų. naujųjų akinių nosies kojelės yra integruotos į akinių rėmelį ir jų konstrukcija bei forma yra kitokia – guminė, bet turinti mažiau sąlyčio su oda. akinių stiklai, lyginant su sgl 101 modeliu, keičiasi nepalyginamai sunkiau, bet šiuose akiniuose stiklas nebe vientisas, o atskiras stikliukas kiekvienai akiai. radical pro stiklų viršuje turi išėmimus, nedideles angas ventiliacijai, kurių veiksmingumu aš visiškai nusivyliau – užtenka net net keliolikos sekundžių stovint prie šviesoforo, kai akiniai jau būna visiškai aprūkę. prie šių akinių į komplektą įeina tvirta dėtuvė akiniams ir jų stiklams, kai sgl 101 būna tik su paprasta medžiagine. nors tvirtos akinių dėtuvės privalumus aš matau (pvz. galima ramiai užkrauti sunkesniais daiktais, nesijaudinant, kad jie akinius gali sulaužyti), bet praktiškai niekada man to neprireikė.

išvada: uvex sgl 101 yra nepraktiški, nes greitai sudėvima nosies gumelė, o uvex radical pro yra neverti savo kainos, nes tos funkcijos yra tiesiog marketingas. dvigubas fail’as.

nepriklausomai nuo dviračio tipo, klasės ir kainos, vairuotojo įgūdžių ir važiavimo vietovės, vienas iš būtiniausių dviratininko priedų yra akiniai. nors daugelis aplinkinių galvoja, kad tai yra maivymasis ar mados šauksmas, jie yra neteisūs taip sakydami. išdėstysiu savo argumentus, kurių bent vieno nebuvimas man sukeltų nepatogumą ir sumažintų saugumą ir vairavimo tikslumą.

  • apsauga nuo saulės – pirminė akinių funkcija, kuri yra labai svarbi važiuojant saulėtomis dienomis. tokiais šviesiais orais aš naudoju tamsius stiklus, nes per didelė šviesa erzina mano akis ir verčia jas būti prisimerkusiomis ir įsitempusiomis. žinoma, kai tamsūs akinių stiklai naudojami esant nedideliam apšvietimui, tas irgi nėra gerai, nes tada atsiranda įtampa įžiūrėti, pastebėti objektus;
  • apsauga nuo vėjo – važiuojant greičiau nesinorėtų, kad į akį papultų musė ar vabzdys, ko pasekoje nesunkiai galima dviračio nesuvaldyti. žiemą akiniai gerai apsaugo nuo šalto oro ir vėjo, nuo kurio akys pradeda ašaroti;
  • apsauga nuo purvo – pasitaiko labiau ir mažiau drėgnų kelio dangų, o visuose dviračiuose naudotis purvasaugius nėra galimybių, todėl nuo priekinio rato taškomą vandenį puikiai nuo akių apsaugo akiniai. geriausiai to pavyzdys šiemetinis plento velomaratonas vilniuje;
  • veido dalies apsauga griuvimo ar avarijos atveju – aš tai išbandžiau, o kitiems nelinkėčiau, ir džiaugiuosi, kad buvau su akiniais, kurių rėmeliai ir stikliai apsaugojo mano veidą nuo asfalto.

perkant dviratininko akinius siūlau atkreipti dėmesį į šias savybes:

  • keičiami stikliukai, kurie dažniausiai būna 3-jų tipų: užtemdyti, permatomi ir šviesinantys;
  • rekomenduočiau rinktis ne vientiso stikliuko akinių konstrukciją, o kad kiekvienai akiai būtų atskiras stikliukas. vientisų stikliukų bėda yra ta, kad guma, uždedama ant stikliuko nosies išėmimo, greitai susidėvi, nusilanksto ir sulūžta, o atskirai jų pirkti nebūna.