poilsis

ką gi, praėjo tos 2 vietoj 3-jų poilsio nuo sporto savaičių, ir aš pradėjau kažką mąstyti. treneris eilinį kartą išrašė pyzdalgino, bet gyvenimas tai ne vien rezultatas ir tvarka. kol dar neprasidėjo dviračio sezonas, dėl kurio aš nesu tikras ar noriu jame dalyvauti, pagalvojęs iki tol nusprendžiau užsiimti kuo aktyvesne veikla ir apsistojau ties irklavimu, bėgimu, skvošu ir sporto sale. žinoma, nepamirštant mankštelių.

kad nebūtų 1 žingsnis pirmyn ir 2 atgal, stengiuosi neperlenkti lazdos, nors intensyvumas sako ką kitą, tai bent kiekį riboju. pirmadienį garaže bandžiau naujas stakles, antradienį laikiau raketę, o štai trečiadienis buvo intensyvus – 70 minučių reikalų 157 vidutiniu pulsu bėgant naktinį trail’ą verkiuose. įvairumas man patinka, o kartais reikia būti kantriam ir nematyti pulso. nauji laipteliai prie vandens malūno yra tai ko reikia – tinkamo dydžio ir per didelio kiekio. per didelio gerąja prasme – lengva niekada nebūna, būna tik greičiau. atkentėjau aš juos, buvo gera treniruotė. o bėgant tiek pirmyn, tiek ir atgal, dirbau su bėgimo kadensu, kuris pas mane žemo lygio. supratau, kad reikės įdėti ne vieną bėgimo valandą šiam parametrui pagerinti. ketvirtadienį reikėjo kažko ramaus ir tam puikiai tiko 10km irklavimas beveik ramiu 120bpm pulsu – smagu dirbti ne tik fizinį darbą, bet ir daryti jį techniškai, ką aš ir dariau. penktadienis – pragaras darbe, tai sporto salė nuplaukė, o irkluoti jau buvo vėlu – kaip ponas treneris sakė, po 20 val. geriau nieko nesportinti, tai radau sau pasiteisinimą. bėgti tą dieną nenorėjau, nes šeštadienį varžybos, o irkluoti dar po antradienio skvošo rankos nesikilnojo, tik kabėjo. valandą kieme praėjau ir gana prieš miegą. šeštadienis – ūsai bėga: trail bėgimas aplink 3-jų kryžių kalną su laiptukais, minimum 4 kartai ir likę labdaros bėgimas kovai su vėžiu. ir vėl laiptukai – kaip ir trečiadienį, ant jų visi ir aiškinosi kas pas ką ilgesnis, o laiptukai ten nepatogūs – kiekvieną bėgant per žemi, kas antrą – per aukšti. nors bėgimo ten mažai, nuo 2-o rato vidurio man buvo tik ėjimas, kartais kas 2, kartais kas 1 laiptuką. bet treniruotė superinė. aišku, viršūnėje bėgti į apačią smagu, bet tik iš pirmo žvilgsnio – reikia mokėti. pirmą ratą kojų pirštus „prirėmiau“ prie bėgimo batelių priekio, kiti ratai jau geriau – tiek greičio, tiek komforto prasme. irgi treniruotė. bėgimo varžybose visada pulsas būna debesyse, tai planas važiuoti po pietų į treką buvo paliktos ateičiai – šiandien būtų buvę per daug. mano dažnai bloga savybė – per savaitgali atsportuoti savaitės bėgyje praleistas treniruotes.

poilsis – dalis treniruočių!

po ūsų bėgimo – 3 valandos out ant sofos. sekmadienis bus skirtas didesniam aktyvių valandų kiekiui, bet neintensyvių – ėjimas, skvošas ir sporto salė, kurios jau pasiilgau.

simptomai visų panašūs – skaudanti galva, silpnos kojos ir nenoras eiti į darbą, o pažiūrėjus pro langą ima krėsti drebulys. kaip visada tos pačios mintys kur mano protas buvo vakare, kai ryte jau šaukštai po pietų. vakarinis arbatos kaušas su medumi ir viltimi, kad ryte bus geriau nei praeitą kartą, paguldo ant menčių jau tą pačią dieną, kai reikės anksti keltis. o būna tokių rytų, kai galva blaivi, bet turinys verdantis – nieko gero nežadanti aukštesnė nei įprastai temperatūra, o kaulų laužymas objektyviai sako viena – čia ilgam.

su laiku ateina patirtis ir nuojauta, kada tie džiaugsmai jau artėja. tada išmoksti dėti visas pastangas tam išvengti, kai mintys sukasi tik apie tą brangų ir prarastą laiką sergant. mano veiksmai būna tokie:

  • arbatos, arbatos ir dar kartą arbatos. galima ir vandens, gal net ir geriau, bet vanduo šaltas ir nuo jo greitai atšimpa liežuvis. vandenį sunku normuoti, o vėsdama arbata gurkšnojama po truputį ir kas kartą galima pasidaryti vis kitokios arbatos. saikingai medus yra yra gerai. galima gerti ir kisielių, bet tai geriau daryti per kalėdas.
  • antras dalykas – imuniteto stiprinimas. dabar daug ligų, kurioms reikia laiko, o ne antibiotikų. tokie jau tie virusai. vitaminas c visada geras ir pigus dalykas, kuriuo galima nesaikingai piktnaudžiauti, tik šį kartą žaidimui su tabletėms nėra laiko. net ir 1 gramas ar daugiau nepadės, bet 2 ampulės į veną per dieną daro stebuklus, o jeigu kartu dar puslitris fiziologinio tirpalo su gliukoze, tai akys pradeda regėti naujas spalvas, o po keletos dienų savęs jau neina atpažinti – eina sau kokia gera savijauta būna.
  • miegoti naktį, per pietus, po darbo ir prieš naktį – reikia laiko regeneraciniams procesams ir smegenų ląstelėms nuo veiklos atitrūkti. kūnas prašosi poilsio kurį mes privalome suteikti.

matomai tai bus sekmadienis, kai bus teorinė galimybė pagulėti ir apmiegoti, bet ne apvalgyti, praėjusią savaitę. organizmui reikia poilsio, o galvai įjungti ugniasienę nuo aplinkos faktorių. gal net ir nesu turėjęs poilsio be alkoholio, šaldytuvo, mobilaus telefono ir interneto, bet jaučiu, kad man to reikia. ne per karšta arbata, ramus ir periodinis naktipuodžio lankymas ir bent viena pietų miego pertraukėlė. manomai neišbaigtas sąrašas. vadovėliai sako, kad šeštadienis turėtų būti sportiškai ilgai užpildantis deficitinį laiką, kad sekmą dieną būtų galima ramiai pažiovauti.