mityba

vakar myniau dviratį, šiandien iš ryto teko produktyviai padirbėti ir kol nesutemo kilo noras prsibėgti, juo labiau apranga jau kelias dienas to momento laukė. aplink balta, nešalta, šeštadienio ramybė ir noras niekur neskubėti įpareigoje mane persirengti sportinę bėgimo aprangą, o tai atikus kelio atgal nėra. ausinukas su muzika liko namie, nors jau svajoju apie laikrodį su muzika, tai išbėgau su mintimis. esu įsitikinęs, kad bėgimo tikslas buvo užprogramuotas iš anksto, nors pradžioje aš to dar nežinojau ir tik įsibėgėjus pradėjo ryškėti vaizdas.

dar visai nesenai galva buvo sunki, o nuotaika irzli, bet šį tą gyvenime pakoregavus, atsirado erdvės senai užmestiems dalykams, prie kurių norėdavau prisėsti, bet kaip tik tai padarydavau, rankos iš karto nusvirdavo, deja. labai į tai nesiplečiant, panašu, kad susitvarkiau problemas su kraujospūdžiu (bent kuriam laikui), 2 kartus per dieną pradėjau gerti spiruliną ir daryti plank’ą, arbatą pakeičiau vandeniu ir beveik atsisakiau alkoholio, apribojau vakarinį maisto rijimą, pradėjau daugiau miegoti, skaityti knygas, bei uždariau vieną-kitą įkyrų projektą. artimiausiu metu laukia kiti galvos remontai, bet šį kartą ne apie tai.

2 geliukai ir bent 1 valandos bėgimas. bėgu, galvoju. mintyse dėlioju bėgimo track’ą ir dar pirmame kilometre pražiopsau vieną posūkį, bet tai ne problema. šiandien noriu ramiai ir maloniai parisnoti, nes niekur skubėti nereikia, o gražių skaičių (km, pace ir t.t.) aš senai nesivaikau. šipuoti bėgimo bateliai puikiai laikosi ant ledo, gerai grip’ina bėgant sniegu ir neblaško minčių. netyčiomis mintyse sudėliojau netrumpą track’ą, o pirmas geliukas po 40min. buvo ženklas – bėgsiu ne trumiau kaip 1,5val. vandens neturiu, tad skubėti neverta, nes malonumas vs išsitaškymas šiandien laimi į vienus vartus. bėgasi lėtai ir sunkiai ir kojos nesibėga. gal dėl sniego, gal dėl esamos formos, bet tai ne priežastis sustoti. fiziškai bėgti nėra sunku, bet yra įkyrūs aplinkos dirgikliai. per daug aspirenk – greitai maudysiesi savo prakaite ir ant kiekvieno kalniuko vėjas kiaurai pūs, apsirengsi per mažai – bus šalta ir turėsi kapoti norint sušilti. man atrodo, kad tinkamai apsirengti sportuojant yra didelis menas ir puikus savęs pažinimas. man dažnai koją pakiša baimė, kad bus šalta. nors yra sakoma, kad šiluma kaulų nelaužo, bet aš pridėčiau, kad optimali temperatūra yra kur kas tinkamesnė aplinka. tai, kaip aš jaučiuosi ir kiek turiu valios tam suvaldyti, labai priklauso mano rezultatui. prie viso to, šalta kaklo skarelė ar trinantis batas, yra tie dalykai, kurie dirgina, bet ir tuo pačiu yra patys nuostabiausi laiko naikintojai, nes jų apmąstymuose laikas tiesiog nyksta, ko ir reikia ilgose treniruotėse ar varžybose.

šį kartą sapieginėje prabėgus 2val. manęs neužsėmė, kas mane maloniai nustebino. gyvenimas tęsiasi.

kai pradedi periodiškai susidurti su maisto virškinimu, iš pradžių numoji į visa tai ranka, nes draugams ir aplinkiniams viskas tvarkoje – kemša aštrias picas užsigerdami coca-cola ar sprite ir laimingi sau gyvena. pirmas kartas nurašomas ant blogo maisto, t.y. seno, antras kartas ant atsitiktinio sutapimo, trečias – ant nuovargio ir pan. bet situacijai nesikeičiant tenka eiti pas medikus ryti žarną (endoskopinis skrandžio tyrimas) ir klausyti rezultatų, kurie tikrai negali būti man skirti. tiesa žiauri. diagnozė, išvados, rekomendacijos, prevencija ir gyvenimo būdo keitimas. aš mėgstu sakyti, kad

maistas yra vienas iš gyvenimo malonumų.

sunku kovoti su malonumais, nes taip jau yra, kad beveik viskas, kad teikia malonumą, yra žalinga (bet apie tai kitą kartą). maistas, gėrimai, dažnumas – trys pagrindiniai akcentai būti pripūstu pilvu ar jaustis žvaliai. su laiku prikimšto pilvo malonumą pakeičia saikingo maisto kiekio patalpinimas į skrandį ir gera savijauta, bet čia kelias netrumpas, nes aš vis dar valgau akimis. taigi va, tai ką mėgau, medikai pasakė šiukštu, o kai kuriuos gėrimus aš ir pats supratau, kad verčiau juos pamiršti savo valgiaraštyje.

  • coca-cola, originalas ar generikas, ar bet kuris kitas gazuotas limonadas, beveik visi jie man beprotiškai skanūs ir labai trokštami karštą vasaros dieną. gėrimas kaip gėrimas, jeigu ne 2 savybės – burbulai ir cukrus. burbulus dar galima nuvėdėti, bet su cukrais pašalinimu jau striuka. po varžybų ar ilgos treniruotės leidžiu sau atsigerti, nes jaučiu kad kraujyje būna nukritęs cukraus kiekis, bet tai iš esmės – cukrus yra blogis ir apie tai daug medžiagos internete.
  • mano taip mėgiama juoda arbata, ir ypač čefyras, neigiamai veikia skrandžio aplinką, todėl persiorientavau į lengvas arbatas, kartais net ir tą pačią juodą. stipri arbata yra stiprus dirgiklis, o taip atrodo neplautas juodos arbatos puodelis, tai galima tik nutuokti, kas darosi skrandyje:
  • man visada patikdavo pienas, ir kuo jis riebesnis, tuo man būdavo skanesnis. jeigu pirkdavau, tai ne silpnesnį kaip 3,2%. pusė litro pieno iš karto – būdavo vieni juokai. ir dabar taip galėčiau, bet prie to pusbutelio dar reikėtų pusdienio virškinimai, blogos savijautos ir išpūsto pilvo. ačiū, bet ne. be to, pienas yra gan kaloringas.
  • gazuotas mineralinis vanduo – kalis, magnis ir kiti mineralai, bet čia vėl burbulai pakiša koją. pradėjo rastis negazuoto mineralinio vandens, bet dėl neskanumo nevartoju.
  • obuolių sultys – visiška kalorijų bomba ir viena stikline sustoti neina.

ir dar stengiuosi laikyti šių taisyklių:

  • pavalgius iš karto negerti, išgėrus iš karto nevalgyti;
  • neprisigerti daug vienu metu;
  • nemaišyti skirtingų gėrimų vienu metu;
  • negerti prieš ar po vaisių vartojimo.