sportas

be kelių dienų 5 savaitės po traumos. praėjus 2 savaitėms po traumos pasidariau magnetinio rezonanso tyrimą, kuris nieko labai blogo nepasakė – kažkas paplyšę, kelios cistos ir tiek. paskirtas pasyvus gydymas – tepti koją tepalu 2 kartus per dieną (kuo aš netikiu ir ko nedariau), procedūros su bemer ir elektra (neturėjau laiko bet reikėjo) ir kojos ramybė. daktaras lengvai leido minti dviratį, tik tas „lengvai“ jam ir man nėra vienas ir tas pats. šiandien jau vaikštau be elastinio binto ir savijauta visai gerai – gal tik kartais lengvai nudiegia traumuotą čiurną.

bėgioti negaliu ir tą pats gerai suprantu, todėl reabilitaciniu periodu kiek daugiau vaikščiojau. vieną savaitę vaikščiojau su vienais bėgimo bateliais, kitą su kitais. gal kiek ir keista, bet skirtumas buvo juntamas. su stabiliais nike structure 19 jokių problemų nebuvo, bet su inov-8 race ultra 270 po 3 dienų prasidėjo skaudamos vietos maudimas. su tais pačiais aš ir patyriau traumą – vis tik patogumą reikėtų sverti ir lyginti su kitais batų parametrais, kurie ateityje gali įtakoti traumų prevenciją.

batų patogumas džiugina, bet sveikata vertingesnė

grįžus atgal prie maksimalų stabilumą turinčių nike batelių, maudimas išnyko. abiem atvejais vaikščiojau su tais pačiais batų vidpadžiais, kurie individualiai pagaminti pagal mano kojų formą.

nike structure 19

praėjus savaitei bandžiau sėsti ant dviračio – nesėkmė: per daug skausmingas kojos įkišimas į klipsinį batą. atidėjau kelioms dienos. po 10 dienų jau daug geriau – koja tilpo, nors per elastinį bintą vos vos užsegiau bato sagtį. minti buvo gerai – nemaudė, neskaudėjo, tad ir pradėjau kas dieną važinėtis dviračiu. po 2 savaičių dalyvavau juodšilių duatlone – kojos neskaudėjo, bet reikėjo saugotis kojos išsegimo ir ant jos nulipimo nuo dviračio. taip pat ir mėlynė po tiek laiko dingo. po truputį įsibėgėjau ir atsargiai pradėjau stipresnes mynimo treniruotes. o bėgti dar anksti.