aukštasis ramdis: reakcija į vėsų orą

aukštasis ramdis (lot. aeonium arboreum) – senas mano gyventojas, kuris su manimi iš atkeliavo iš saulėtos kretos. auga jis gerai, labai mėgsta šilumą ir tiesioginius saulės spindulius – vis tik jis pietų augalas. šio augalo pavadinimas yra kilęs iš graikų žodžio „aionois“, kuris reiškia nemirtingumą, amžinumą, kas puikiai atspindi šio augalo savybes. ramdis yra sukulentų šeimos atstovas. aeonium priežiūra paprasta – vasarą ne per dažnai palaistyti, o žiemą – beveik nelaistyti. žiemos periodu geriau pamiršti laistyti, negu laistyti arba perlaistyti. pasirodo, ramdis dar ir žydi, bet pas mane per ~5-ių metų auginimo periodą, jis dar nė karto nežydėjo.

ramdis auga ant vieno stiebo, viršūnėje pradėdamas šakotis, todėl nulaužus nedidelį ūgliuką, taip galima augalą padauginti. apatiniai lapeliai, ypač esantys pavėsyje, dažnai nukrenta ir į tai nereikia kreipti dėmesio, svarbu, kad pats augalas gautų pakankamai tiesioginių saulės spindulių. aeonium lapų forma – kaip įprastos gėlės, kurie eina ratu. atvėsus orams ar negaunant pakankamo kiekio saulės spindulių, šio augalo lapai vietoj tamsios, beveik juodos spalvos, pasidaro žali, kas nutiko ir maniškiui, kuris gyveno balkone, o nukritus lauko temperatūrai, pusiau žaliai-juodas gryžo namo ant palangės.

dažytų lapelių fitonija

ruduo ir dviratį palengva keičia kitas mano mėgiamas užsiėmimas – augalai. šiandienos mano laimikis – veršafelto fitonija (lot. fittonia verschaffeltii), dar kitaip vadinama nervų (angl. nerve plant) arba dažyto lapo (angl. painted net leaf) augalu. fitonija su nervais bendro turi tai, kad jos lapai yra išvagoti lyg nervai, savo gyslomis primenantys tinklą, o dažytų lapų augalo pavadinimas dar lengviau nuspėjamas – jos labai žaliai sodrūs lyg būtų tik ką nudažyti. šis augalas yra akantinių (lot. acanthaceae) šeimos augalas, kurio aukštis yra 5-10 cm. šių augalų lapų spalva ir jų raštai bus tipiški tik jiems gaunant pakankamai šviesos, bet jo nereikia laikyti tiesioginiuose saulės spinduliuose, o geriau pasirinkti sviesią arba pusiau šešėlinę vietą.

fitonijos priežiūra reikalauja daugiau dėmesio nei daugumoje mūsuose pasitaikančių augalų. šiam daugiamečiui ir žemaūgiui žoliniam augalui patinka drėgmė, nes jis yra kilęs iš drėgnų bolivijos, kolumbijos bei peru miškų. šį, svyrančiais stiebais pasižymintį nediduką vijoklinį augalą, reikia saikingai laistyti minkštu vandeniu ir neleisti žemei išdžiūti, o oro drėgnumo lygis turi būti aukštas, myli dažną purškimą vandeniu, taip pat jį galima pastatyti į padėklą su vandeniu.

fitonijos yra šilumamėgės ir joms nepatinka temperatūros svyravimai. nors ne vienas augintojas-sodininkas-daržininkas pataria visus augalus vasarai išnešti į balkoną ar gryną orą, fitonijoms to taikyti nereikėtų, nes augalas nepakenčia nei skersvėjų, nei vėjo, nei dienos ir nakties temperatūrų kaitos, kas pasireiškia greitu lapų metimu – beveik kaip ir kavamedis.

persodinti reikia retai, kas 2-3 metus, vadinasi vieno augalo persodinimo terlione bus mažiau.

fitoniją aš laikysiu šalia kavamedžio, nes abu vienodo lepumo, o laikui bėgant galėsiu pasakyti, kuris iš jų lepesnis.

plaukianti sansevjera

baigiasi vasara, ateina ruduo, o su juo ir šlapiasis sezonas. nors vasara dar nesibaigė, po didelių karščių oras greitai atvėso iki 100% rudeninės aplinkos, nepraleidžiant dienos, kad nepalytų. balkono emigrantai jau muistosi nuo +15 laipsnių šilumos ir didelės drėgmės, todėl jau laikas galvoti apie jų importą į namus – pasileidėliai ir išdavikai pagaliau grįš namo, o kai kurie iš jų net vandens keliu. sansevjera gavo pakankamą lietaus dozę, kad būtų pirmoji grįžtančiųjų sąraše – nei vandens nusenti, nei nupilti, todėl teks namie šilčiau džiūti ir ne mažiau kaip mėnesį-kitą negalvoti apie jos laistymą, o dabar trūksta tik laivelio.

smarkiai padėvėtų gėlių akcija akropolyje

šiandien vilniaus akropolyje užmačiau ir pasinaudojau akcijomis šioms gėlėms įsigyti – alyvuogių medis (lot. olea europaea) ir kalankė (lot. kalanchoe). alyvuogės kaina fantastiška – vietoj buvusios 51,99lt, dabar ji tekainuoja tik 2,99lt. kalankės senos kainos nemačiau, bet ji taip pat dabar kainuoja tik 2,99lt už vienetą – tokiomis kainomis būtų nuodėmė neatnaujinti savo gėlių darželio.

alyvuogių medis man gražus, savo lapų forma primena bonsai medelius.

kalankė ilga ir ištįsusi, o lapeliai aštrūs ir duriantys.

vandens purkštukas su pompa

tepame slides vasarą, perkame gėlininkystės įrankius taip pat šiltuoju metu – vandens purkštukas su pompa, kuriam poreikį sukūrė kavamedis. namie nusipirkau paprastą vandens purkštuką, kur reikia spausti rankenėlę, kad vanduo bėgtų, bet variantas su pompa yra daug daug kartų patogesnis ir praktiškesnis, juo labiau, kai rimi parduotuvėje tos automatizuotas įrankis dabar kainuoja lygiai 5,00 litus, kas yra pigiau nei paprastas rankinis. srovės reguliavimas metaliniu antgaliu yra tikslesnis, o 1 litro taros pakanka net keletui kartų.

saulašarė ožiuojasi

saulašarė (lot. drosera, angl. sundew) yra vabzdžiaėdis augalas, kaip ir musgaudis bei tuklė. prieš gerą mėnesį gautas dovanų, augalas ožiuojasi – buvo pradėjęs juoduoti ir nykti, kaip ir neišgyvenęs musgaudis. įtariu, kad priežastį radau – laistymas. laistymą nusivėdėjusiu vandeniu pakeitus laistymu distiliuotu vandeniu, situacija nebeblogėjo, o po truputį pradėjo gerėti. keletas saulašarės stiebelių pajuodavo ir nudžiuvo, o likusios toliau sėkmingai žalios. bent kol kas.

saulašarės, kaip ir dauguma vabzdžiaėdžių augalų, yra šviesamėgiai, todėl joms reikia parinkti šviesias vietas, o gavus pakankamai saulės šviesos, vabzdžiaėdžiai gausiai krauna patrauklius žiedus, kurių man dar neteko matyti. sausame ore saulašarių lapai išdžiūva, bet purkšti juos vandeniu nepatartina.

sukulentas-spekuliantas

trumpas traktatas apie dažytą sukulentą-spekuliantą, kuris berods bus adromischus alveolatus. gėlių tiekėjai ėmėsi naujos gudrybės, todėl parduotuvėse pasirodė dažyti sukulentai – dažyti geltonai, arba dažyti raudonai. kaina ne tokia jau ir maža – 7,99lt. dažai nuo augalo lapų nepasiduoda valymui.

sukulentą persodinau, o tame procese gavosi netgi 2vnt. sukulentų ir gera sauja jų dažytų lapų.

kadangi sukulentai yra kaktusų pusbroliai, tai jų priežiūra labai panaši.

adenium obesum: saulės poveikis

nepraėjo ir mėnuo, kai matosi akivaizdi saulės nauda adenium obesum „star of yellow dream“ augalui. laisčiau aš jį retai, 1-2 kartus į dvi savaites, augo ant palangės priešais saulę, o atėjus karščiams ištremtas į balkoną. iš fotografijų matosi, kad augalas linksta į saulės pusę, todėl norint, kad jis išaugtų tiesus, aš jį vazonėlį sukioju – stiebas per keletą dienų vėl atsisuka saulės kryptimi.

smagu, kai gėlės ir augalai auga nelaistomi, tik nuopelnus belieka sau prisiimti – kai aplinkui vieni nuo karščio alpsta, kiti sau sėkmingai šakas ir vainikus krauna. nuostabi ta gamta.

emigrantai

emigruojame į šiltus ir saulėtus kraštus, nauja tautybė – balkonės.

lavoniena: musgaudis (venus flytrap)

musgaudis išgyveno tik 3 savaites, štai kas iš jo liko:

pastoviai aš jį laikiau vandenyje, tiesioginės saulės spindulių negaudavo – lyg ir viskas pagal taisykles. įtartinai atrodo ta druska ant indelio – internete radau, kad kai kurie musgaudžius laisto distiliuotu vandeniu. juodi lapai keisti – toks jausmas, kad jie saulėje būtų perkaitę, o ne nuo vandens kiekio nupuvę. turiu dar kitokį musgaudį, dovaną, tai tas kol kas dar gyvas – matyt dovanoti augalai kur kas atsparesni.

investicija į dionea muscipula nebuvo didelė, bet vis tiek gaila, o pats augalas savo lepumą pateisino 100% .