internetas

kultinis filmas matrica, sutraukęs minias žiūrovų, sužavėjo savo nauju požiūriu į kinematografiją ir ateities suvokimą. kartoti šio filmo peržiūras yra tikras malonumas, o nematyti turinio yra tolygu blondinei, kuri į kiną ateina su viltimi, kad traukinys pavėluos. visai nesenai buvau apšviestas, kad kosmosas yra baigtinis, nors mokslininkai ilgą laiką buvo įvairių nuomonių, aš užduodu sau klausimą – o kuriais gi tikėti? esant galimybei jų tarpe nebūti tikrovės arba mums suvokiamo situacijos, šioje retrospektyvoje lieka neaišku kas yra už to borto.

tariant, kad hipotezės yra ne kas kita kaip nepagrįstos svajonės ar netikęs sapnas, mūsų piešiama ateitys lyg stumia mus ją tokią kurti, nors keturmatėje erdvėje, jeigu tokia egzistuoja, svarbūs yra kiti klausimai. grįžtant prie temos apie interneto metamorfozes, profesoriai dažnai mato standartų rubiko kubiką, nors ginčas gali būti įdomesne tema. štai kad ir kvapas tų sausakimšų internetinių dienoraščių, prisotintų riebiomis bandelėmis ir grietininiu padažu, paįvairintas prisvilusios keptuvės fonu – kam man visa tai, jeigu negaliu paragauti ir įmesti pelnyto lito per darbo pietų pertrauką.

artėjant žiemai vis daugiau laiko skiriu treniruočių alternatyva šaltu žiemos metu, o savo jėgas tikrai būtų smalsu išbandyti su autoriais rankų lenkime ir gyvoje temos diskusijoje. per vasarą užkirmijusiam sporto inventoriui papildoma interneto fizinė jėga būtu neprošal, kaip ir vienas-kitas būtino dydžio veržliaraktis. dabar pagalvojau, kad 4-adienį po alaus procedūrų, internetas galėtų mane ir mano transporto priemonę pargabenti namo netgi be būtinybės užsisegti saugos diržą. aš viliuosi, matomai kaip ir visi neįgalūs žmonės, kad sveikieji gebės būti jų rankomis ir kojomis, kraujo perpylimui nebereikės sterilios taros ir reikiamos temperatūros laikymui, nes visa tai sugebės internetas.

stebiu apple kompanijos šlovės spindulius, kurie man primena ankstyvąsias infobalt parodas, kurių jau nunyko. nieko naujo, kam yra būtinas vartotojų įpročių pasikeitimas, o be interneto net piktų paukščių nepažaisi – išsipildžiusi mums suvokiama matricos interpretacija, būti prijungtam, kad net einant į tualetą pasižymi, kur randiesi – dėl viso pikto, maža ką. dabar esame prijungti ir tuo patenkinti, bet internetas negali apsiriboti laidais, erdve ar įrenginiais. būsiu pasmerktas biologų, sakydamas, kad iš vienos ląstelės dabar esame kažkas tokio, technologinį progresą matau tik biologinį – prisiminkime pseudo žmogaus simbiozę su medžiu filme avataras.

aš galiu tai vadinti ir kitu vardu, kai mes eidami svajojame apie rytinės kavos puodelį nesusimastydami kaip juda mūsų kojos ir kodėl mes prisimerkiame nuo saulės spindulių. galiu, tik nemoku įvardinti. pasyvi smegenų dalis pretenduoja būti veiklia iš išnaudojama.

poreikį mobiliam internetui reikėjo realizuoti, o kadangi nei omnitel omni connect ar bitė vodafone vadinti mobiliuoju internetu tiesiog neapsiverčia liežuvis, teko rinktis vieną iš vieno ir šventai tikėjau, kad jeigu vilniaus troleibusai pasirinko šią interneto tiekimo priemonę, tai nenusivilsiu ir aš. pasirinkau ir išdėstysiu pasirinkimo procesą:

  1. pagrindinis kriterijus – greitaveika, kurią lietuvos radijo ir televizijos centras (lrtc) su mobiliuoju wimax 4g internetu mezon planu „pramogauk“ pasiūlė didžiausią, t.y. iki 10 mb/s už 69 lt mėnesinį mokestį.
  2. vietoj wimax usb modemo samsung swc-u200, kuris traukdavo tik iki 10 mb/s, lrtc pasiūlė seowon intech swu-3220a, kurio maksimalus duomenų atsisiuntimo greitis jau 29 mb/s – vėl pasirinkimas vienas iš vieno;
  3. ilgas sutarties forminimas, greitas paslaugos aktyvavimas – kol kas viskas atrodo gerai;
  4. diegimas paprastas, usb modeme yra tvarkyklės tiek 32, tiek ir 64 bitų sistemoms;
  5. penktadienį vakare internetas jau dūzgė;
  6. šeštadienį keletą kartų buvo pastebėtas „klaida nustatant tapatumą“, po kurio internetui paleisti reikėdavo pamygti „jungtis“, nes automatiškai kažkodėl nejungdavo, nors buvo nustatyta, kad jungtųsi, o susijungimas ne visada iš pirmo karto įvykdavo. ryšio signalas tikrai geras, 4-5 padalos iš 5 galimų.
  7. sekmadienį (po 2-jų dienų nuo įsigijimo) internetas iš viso nustojo veikti, klaidos pranešimas matytas – klaida nustatant tapatumą“. ištraukimas ir vėl įdėjimas, tvarkyklių perdiegimas ir bandymas su kitu kompiuteriu teigiamų vaisių nedavė. pirmasis skambutis į pagalbos centrą, kur ausį rėžia įrašytas šaltas moters balsas, kurios svajonė būti robote. užregistruota problema, pirmadienį laukiamas techniko skambutis.
  8. pirmadienį skambučio nėra, atėjus antradieniui vėl skambinu į mezon’ą ir pakartotinai apie save primenu. tą pačią dieną sulaukiu skambučio iš mezon, po kurio esu informuotas, kad su naujais seowon modemais pasitaiko panašių problemų, bet manęs tai neguodžia – interneto vis dar nėra. mezon atstovas pažadėjo, kad kitą dieną (trečiadienį) man paskambins jų techninis specialistas.
  9. trečiadienis – skambučio nesulaukiu, pakartotinai registruoju problemą, žada vėliausiai kitą dieną paskambinti.
  10. atėjo kita diena, ketvirtadienis, techninio darbuotojo skambučio nesulaukiau, vėl skambinu į mezon, vėl žada vėliausiai kitą dieną susisiekti, tik šį kartą dar labai atsiprašo už nepatogumus;
  11. penktadienį neskambinau, nes nebuvo nuotaikos, bet beveik vakare paskambino jie – modemą reikia vežti į garantinį mttc centrą viename vilniaus gale, o pakaitinį įrenginį, ne seowon, o samsung, galiu gauti tik jų buveinėje prie televizijos bokšto. fantastiškas nepatogumas.
  12. penktadienį turėdamas laisvo laiko ir noro, pabandžiau mezon internetą paleisti dar viename kompiuteryje ir man pavyko! po viso to, ankstesniame kompiuteryje mezon internetas atsirado tik išdiegus ir vėl naujai įdiegus mezon programinę įrangą.
  13. šeštadienis – ryte internetas veikė, vėliau vėl problemos su tapatybe, bet rankiniu būdu internetas veikti pradėjo.

reziumė: per 7-ias dienas, internetas sumoje veikė 2-3 dienas, vadinasi >50% packet loss, kas reiškia, kad internetas yra šūdinas. vienintelis pliusas yra tai, kad kai internetas veikia, jis veikia gerai ir sparčiai. žemiau pateikta 22 val. (dar) veikimo statistika.

savaitė-kita kaip internetiniai dienoraščiai, blog’ai, reklamuoja jų autoriams patinkančius kitus blog’us. vis tik yra įdomu, kas tave skaito, o kitiems įdomu, ką pats skaitai, o google yra įdomu backlink’ai. velniai žino, ar šis sumanymas geras dalykas, ar ne, bet bandos jausmas yra, parodantis aktyvių autorių kiekį.

aš nerašysiu, ką aš skaitau, nors man patinka, kad mane skaito, nors ir nedaugelis. prie internetinių dienoraščių reklamos prisidėsiu kitaip, kitokia forma – ne paskelbdamas savo skaitomų dienoraščių nuorodas, bet reklamuodamas tuos, kurie mane skaito.

sąlygos tokios: pirmieji 3 internetiniai dienoraščiai, pageidaujantys tokios reklamos, atitinkamai gaus 3.000, 2.000 ir 1.000 nemokamų sms žinučių reklamos eterį unikaliems gavėjams svetainėje smsdykai.lt, jeigu tenkins keletą paprastų sąlygų:

  1. galioja tik svetainės autoriui;
  2. galioja tik bbzn.lt skaitytojams;
  3. po sms akcijos, pasidalins informacija, kaip pasikeitė/nepasikeitę lankytojų srautas;
  4. akcija galioja tik asmeniniams dienoraščiams;
  5. pateikti iki 160-ies simbolių sms žinutės turinį;
  6. pasilieku veto galimybę.

ištakos ir pradinė mintis – realizuoju savo mintis laisvai, kurios pasiklys begaliniuose interneto tuneliuose ir būsiu laisvas kaip vėjas, švilpaujantis melodijas kur man norisi ir kur niekas manęs nepažįsta. negyvenamosios salos sindromas provokuoja mus atostogauti šalyse, kur nėra lietuvių ir negirdėti rusakalbių, nes tai žeidžia mūsų privatumą ir griauna aliuzijas į tikrą poilsį, nors oficiali versija yra šiltas klimatas, kuris lyg priedanga pridengia apnuogintą mūsų asmeninio gyvenimo užpakalį.

žalės dažymas, savęs apgaudinėjimas, apsimetinėjimas šlanga – kasdienis mūsų užsiėmimas, kuris net miegant realizuojasi sapnuose, kas realybėje yra ne kas kita kaip pasiteisinimai, neapgalvoti, naivūs ir visiškai neįtikinami. naivu manyti, kad skaitytojų tarpe nėra bendradarbių, giminių ir draugų – tai netgi didžioji auditorija, kuri pakeičia pirminį poreikį rašyti asmeninį dienoraštį internete ir skatinantys partizaninę veiklą.

keletas atvirų įrašų ir facebook’o draugų sąraše gali žiojėti nulis draugų. bet ne nulis skaitytojų. ką pagalvos bendradarbiai, kolegos, draugai ar pažįstami, bet bandome save įtikinti, kad jie yra be galo svarbūs mūsų gyvenimo procese, kai iš tiesų jie yra tik bedantės hienos bandančios įkasti į storžievį egoistinio autoriaus kaklą. balanso lygsvara naikina mūsų tautiškumą savo mintims, gimdo kaukių kolekciją. kaukė darbe, namie, su draugu a ir draugu b, kaukė proginė ir kasdienė, lyg švarūs sportiniai bateliai ir purvini kostiuminiai batai, be kurių mes nesirodome viešumoje, nes šalta kojoms ir nepatogu.

aš žinau, kad pradžiai aš esu veidmainis pats sau, ir kiek mano asmeniškumo čia yra? deja.