šiandien nėra noro nieko rašyti, „ne mano“ naujieji metai sėkmingai tęsiasi. visą savaitę stengiesi reabilituotis, kad viena diena, jau beveik taisykle tapusi – pirmadienis, viską pakoreguotų. nesenai papusryčiavau, o laikas pusryčiams jau senai tapęs įpročiu. tokiu metu reikia būti flegmatiku, toks dabar aš ir esu. lėtumas didina racionalumą ir objektyvumą, nors kažkas džiugina. kišenėse gerai paieškojęs, jungiu pavarą px ir judu toliau. o žmonės veidmainiai.

mano tikslas – 3 mėnesiai, iki naujųjų metų reikėtų tuos galus uždaryti. v drebezgi – tiek naujųjų metų proga, tiek ir šita. zhopai chiuju, kad tai gali būti nelengva padaryti, bet mano praradimas yra pasvertas. tikrai. labai sąlyginis rytinis motyvatorius, neskaitant prisirišimo. visa kita tik sveikatą gadina ir kelia spaudimą, kas man nėra priimtina. šiandien draugavau su toneriu, 1 vnt., reziume – nx, nes stotelėse darosi šalta stovėti. dabar aš pradedu prarasti, bet pradedu ir atrasti, o ar verta, aš nežinau, bandau būti altruistu negyvenamoje saloje. šiandien net alų beveik vienas gėriau be danto mirgėlos – kraustosi žmogus, tiksliau jį krausto iš proto ir iš draugų rato. deja. grįžtant, nėra lengva nugriauti šūdo krūvą ir pastatyti dangoraižį stiklinėmis vitrinomis, todėl aš vis savęs klausiu – ar verta? taupysiu monetą kalėdinėms dovanėlėms, nes vyno bus namie, o maistu jie irgi pasirūpins. čia ne mainų turgus, kad nervų ląsteles konvertuoti į kitas gėrybes, niekas čia manęs nelaiko. kol kas. yra čia šiltų pliusų, bet aš 7 metus atidaviau kitiems pliusams, kartoti nesinori. mano pasekėjai taip pat subrendo, džiugu už juos. įrašas, knygelė – gyvenu ne dėl jų, gyvenu ir stengiuosi dėl žmonių.