muzika

vakar myniau dviratį, šiandien iš ryto teko produktyviai padirbėti ir kol nesutemo kilo noras prsibėgti, juo labiau apranga jau kelias dienas to momento laukė. aplink balta, nešalta, šeštadienio ramybė ir noras niekur neskubėti įpareigoje mane persirengti sportinę bėgimo aprangą, o tai atikus kelio atgal nėra. ausinukas su muzika liko namie, nors jau svajoju apie laikrodį su muzika, tai išbėgau su mintimis. esu įsitikinęs, kad bėgimo tikslas buvo užprogramuotas iš anksto, nors pradžioje aš to dar nežinojau ir tik įsibėgėjus pradėjo ryškėti vaizdas.

dar visai nesenai galva buvo sunki, o nuotaika irzli, bet šį tą gyvenime pakoregavus, atsirado erdvės senai užmestiems dalykams, prie kurių norėdavau prisėsti, bet kaip tik tai padarydavau, rankos iš karto nusvirdavo, deja. labai į tai nesiplečiant, panašu, kad susitvarkiau problemas su kraujospūdžiu (bent kuriam laikui), 2 kartus per dieną pradėjau gerti spiruliną ir daryti plank’ą, arbatą pakeičiau vandeniu ir beveik atsisakiau alkoholio, apribojau vakarinį maisto rijimą, pradėjau daugiau miegoti, skaityti knygas, bei uždariau vieną-kitą įkyrų projektą. artimiausiu metu laukia kiti galvos remontai, bet šį kartą ne apie tai.

2 geliukai ir bent 1 valandos bėgimas. bėgu, galvoju. mintyse dėlioju bėgimo track’ą ir dar pirmame kilometre pražiopsau vieną posūkį, bet tai ne problema. šiandien noriu ramiai ir maloniai parisnoti, nes niekur skubėti nereikia, o gražių skaičių (km, pace ir t.t.) aš senai nesivaikau. šipuoti bėgimo bateliai puikiai laikosi ant ledo, gerai grip’ina bėgant sniegu ir neblaško minčių. netyčiomis mintyse sudėliojau netrumpą track’ą, o pirmas geliukas po 40min. buvo ženklas – bėgsiu ne trumiau kaip 1,5val. vandens neturiu, tad skubėti neverta, nes malonumas vs išsitaškymas šiandien laimi į vienus vartus. bėgasi lėtai ir sunkiai ir kojos nesibėga. gal dėl sniego, gal dėl esamos formos, bet tai ne priežastis sustoti. fiziškai bėgti nėra sunku, bet yra įkyrūs aplinkos dirgikliai. per daug aspirenk – greitai maudysiesi savo prakaite ir ant kiekvieno kalniuko vėjas kiaurai pūs, apsirengsi per mažai – bus šalta ir turėsi kapoti norint sušilti. man atrodo, kad tinkamai apsirengti sportuojant yra didelis menas ir puikus savęs pažinimas. man dažnai koją pakiša baimė, kad bus šalta. nors yra sakoma, kad šiluma kaulų nelaužo, bet aš pridėčiau, kad optimali temperatūra yra kur kas tinkamesnė aplinka. tai, kaip aš jaučiuosi ir kiek turiu valios tam suvaldyti, labai priklauso mano rezultatui. prie viso to, šalta kaklo skarelė ar trinantis batas, yra tie dalykai, kurie dirgina, bet ir tuo pačiu yra patys nuostabiausi laiko naikintojai, nes jų apmąstymuose laikas tiesiog nyksta, ko ir reikia ilgose treniruotėse ar varžybose.

šį kartą sapieginėje prabėgus 2val. manęs neužsėmė, kas mane maloniai nustebino. gyvenimas tęsiasi.

tą laiką, kai pradėjau savo lašinius mankštinti, pastebimai pasikeičiau. nauji prakaituoti veidai, kiauros padangos ir byrantys stipinai buvo didelė dalis mano gyvenimo. taip jau nutinka, kad per pulsuojančius savo gyvenimo tarpsnius mes viena atrandame ir kažką prarandame. nors mes to nežinome, mes to norime. anksčiau, kai man tos mankštos buvo geros nuotaikos nuotykiai, aš būdavau su ausinuku ir ausis birbindavau keliais mėgstamais albumais. žinoma, kad garsiai, nes aplinkui vyksta kosmoso kolonizacija ir mane paliko žemėje.

dar buvo tie gūdūs studijų laikai, kai roko maršuose biržiečių alus baigdavosi nepriėjus scenos, o apranga buvo iš bendrabučio užuolaidų ir karnizų. gerai tada grįžus vėmėsi ant pagalvių ir linoleumo, o kraujuotos galūnės mirkdavo šalia lovos pastatytame šalto vandens puode. ta muzika su prieskoniais buvo dalis mano gyvenimo.

šiandien aš pabudau. dalinuosi.

mielu noru pamiegočiau, bet dar pažiopsosiu nacionalinės eurovizijos atrankos finalą, kuris kaip tik dabar vyksta. vedančiojo švarkas nedera prie margų kelnių, o vedančiosios geltona suknelė atrodo per daug spalvota ir nedera prie pilko jo švarko.

blausios akys ir užkimštos ausys štai  kokią nuomonę formuoja.

  1. the independent – sakosi esantys tikri patriotai, bet grupės pavadinimas kalba kitaip. bent ne popsą grojo, o su atsakymais į vedančiųjų klausimus jiems trūksta žodžių. dvelkia vienos nakties grupe.
  2. alive way, amazed by you – persirengęs the independent narys. totali amberlife’inio stiliaus daina. sceninis įvaizdis apgailėtinas, kaip ir pirmųjų dainorėlių.
  3. greta šmidt, the one – pirma eurovizinė daina, rastas eurovizinis įvaizdis ir kreivos kojos, patiko šokėjų programa. girdėjau ritmą, kuris turi galimybių ir užstrigti. visai neblogai.
  4. sati, light is the one – katės kniaukimo įžanga iš karto nuteikė neigiamai. atlikėja scenoje vietomis neturėjo ką veikti, o dainavimas visą laiką susiraukus man atgrasus. daina blanki ir neįsimenanti. su šia daina nereikėtų graudinti visos europos.
  5. vytautas matuzas, take it back – šlykšti reklama ant neįgaliojo vežimėlio ratukų. daininkė su storomis timpomis raitosi lyg kepinamas sliekas. back violončelistai atrodė gerai, vykusi detalė. daina ne eurovizinė, repo ir hiphopo mišinys. veiksmas scenoje – chaotiškas.
  6. monika linkytė, happy – pradžia „a wanna be titanikas“. daina neužsiliekanti galvoje. klubų kraipymas asocijuojasi su šmaištašiknių mamų forumu. apranga jau matyta kitų europos atlikėjų pasirodymuose. daina niekuo nesužavėjo.
  7. vig roses, come back home – angelina jolie nuogos kojos parodija. daina savyje kažką turinti, o scena nykiai atrodo tik su dvejomis fetišistine apranga apsirengusiomis ir išsižergusiomis merginomis. muzika – banalumo įsikūnijimas. kažkas yra, bet trūksta visos begalybės.
  8. multiks, star – balsas tragiškas ir dar muzika per garsi, o žodžiai nerišlūs. daugiau nei mėgėjais pavadinti negaliu.
  9. katažina, euforija – vienintelė daina lietuviškai. scenoje mažai veiksmo ir dalyvių, o daina turinti ispaniško atspalvio. daininkės balsas teisingas ir nedrebantis. daina vidutiniška, bet taip pat ne eurovizinė.
  10. simona milinytė, one of a kind – labai maivėsi scenoje. daina jau link eurovizinio stiliaus, nors visame kame jai dar dirbti ir dirbti. fakyrai visiškai ne į temą ir atrodo banaliai.
  11. beissoul, why – balso visiškai nesigirdi, tik kniaukimas į mikrofoną. daina savotiška, bet manęs nesužavėjo.
  12. bekešo vilkai, letter by letter – daina, kurią malonu ramiai paklausyti. štai ir viskas.
  13. donatas montvydas (donny montell), love is blind – geriausia daina, originalus pasirodymas, malonu žiūrėti, miela klausyti. nors ir vienas scenoje, bet sugebėjo ją užpildyti. 10 balų.
  14. dar, home – balsai nėra blogi, be ne super, bando papirkti dainos ritmu ir priedainiu. 5 žmonės trypia kojomis scenoje. nieko super nematau, o matau tik užsieniečių stiliaus imitavimą. dūmai ir petardos iš viso kliedesys.

balsavimai baigėsi – į baku važiuos donatas montvydas, su kuo jį ir sveikinu.

sustoju, nesidairau.

garsiai laša ant skruostų (taip tekšt, pliumpt, tekšt).

šitam mieste man per daug šviesų – blykčioja, gąsdina nuogas akis.

aš matau, aš jaučiu, aš kalbu, bet man – per daug Jūsų –

liečiančių, norinčių, ketinančių.

aš nebestoviu. taip paprastai pabėgu.

neskrendu ir nekrentu, nekyla jausmas – tik šį kartą.

esu viena tam, kad grįžčiau, kad lietų atneščiau.

aš bėgu šermukšnių šakom nuklotais takais, uogos sproginėja tarp pirštų –

laukinio rudens rašalas teka pavymui.

ir tas jausmas – aš ne viena.