Skip to content

Kategorija: gyvenimas

tūliko reikšmė šiuolaikinio vyro gyvenime

pirmasis žmogus, kuris buvo vyras, į kelnes šūdo nekrovė, nes buvo nuogas. bėgant laikui, vyrai vis daugiau laiko praleisdavo mažose patalpose, kuriose jie galėdavo pasijusti tikrais prometėjais, nes kiek didesnės patalpos būdavo paverčiamos moteriškų suknių ir batelių saugyklomis. balkonas, garažas, tamsiukas ir, žinoma, šikanas, buvo ir yra tos vietos, kuriose drąsiai galima pasijusti tuo pirmuoju žmogumi ir, kas be ko, ramia sąžine užsirakinti iš vidaus. išimtį pritaikyčiau tik šuns vedžiojimui lauke, nes vyro įtampos drumstimas namie yra su ribotais moteriškais resursais. taigi, tūlikas, nūdieną, yra 100% nuo moters veikiantis vyriškas antidepresantas, o bevielis internetas ir planšetė šią vietą daro tiesiog sveikatingumo oaze. keletas apsektų, kodėl vyrai čia jaučiasi savo stichijoje:

  • kaip minėjau – legalus užraktas iš vidaus;
  • komfortą ir ramumą suteikiantis vandens iš čiaupo bėgimas;
  • „baltoji gulbė“ (aiškinti čia nereikėtų);
  • iki 30min. nedrumstamos ramybės, nesunkiai pratęsiamos iki 1val. buvimo kelionėje (trūksta tik komposterio);
  • ideali blaivinimosi vieta;
  • laisvinimosi irgi;
  • vyriškų čatų vystymas (tik protingi vyrai po ranka įsirengia rozetę krovikliui).

tas geras jausmas, kai iš šikano išeini numetęs vieną-kitą kilogramą šūdo, t.y. svorio, ir be įtampos perskaitęs paskutinio pusvalandžio vyriškus pašnekesius, nebijodamas jog moteris užmatys, jos galva, kažką įtartino ir pradės ilgą vakaro tardymą (tikri vyrai tyliai sėlina pašikti, kad neįžeisti moteriškų jausmų).

kiekviena vyro mėgstama aplinka turi savo paskirtį – balkonas rūkymui ir trumpų sijonų legaliam sekimui, garažas tepaluotoms rankoms ir alaus butelių kaupimui, tamsiukas ar rūsys tyliam vyno brandinimui su uogienių priedanga, o šuns vedžiojimas mankštai prieš naktinius šeimyninius ritualus. tualetas, šilčiausia, komfortiškiausia ir geriausiai šiuolaikinėmis technologijomis aprūpinta vieta, skirta tikram vyrui atsiskleisti. ir niekis yra skalbenkės gedimas ar perdegusi lemputė, jeigu tupykloje netraukia waifajus.

Leave a Comment

viena kojinė, viena pirštinė

gamta mėgsta simetriją, nors kažkodėl keistai jaučiuosi su viena širdimi. vizualiai atrodome so so, bet pažvelgus iš arčiau pas kažką ranka ilgesnė, pas kitą vienas petys žemesnis, o dar pas kitą viena koja kažkur į šoną žiūri. paviršutinė simetrija diletantams apmauti. o kojų drabužiai yra „einami“ kaip niekada, o senas įprotis pirkti vienodas kojines veltui nenuėjo. batai, tie vieninteliai kojinių gadintojai, ir klišos (švelniau kalbant – kiek nevienodos) kojos veikia išvien. taigi va, kojinė ten, kojinė šen ir jau yra viena atliekama kojinė, tinkama dar devynioms poroms į draugiją. myliu praktiškumą, mėgaujuosi pinigų tratinimu (vyriškiems reikalams). kolega kaip tik pasigyrė nauja aukso spalvos dviračio rato kasete – vyriški džiaugsmai, vyriški žaislai. taigi va, atsarginė kojinė – kaip prezervatyvų pakelis automobilio daiktadėžėje. praktiškas juodų daiktų masinis skalbimas ir rūšiavimas, nors dabar madingos įvairios spalvos, iš kurių gaunasi ir gražių kojinių kombinacijų. sako, buvo madinga prieš metus, bet pas mumis sueis kaip už madinga dabar.

pirštinių sezonas prasideda antroje žiemos pusėje, kai šaltis paima viršų prieš tingėjimą kažkur kapstytis ir jų ieškoti. kur jos ir kaip žiemoja yra stiprus klausimas, bet trauktis nėra kur. lyginis jų skaičius irgi iš pirmo karto ne visada susiklijuoja, nes randami daiktai per didelio skirtumo ir išsilavinimo. viena trumpa, kita kumštinė, dar randu ir ilgesnių, tik kitokio rašto, tankumo ir nunešiojimo. pirmadienį išmečiau vieną kiaurą mylimiausios vienintelės poros pirštinę, o antradienį mirties nuosprendžio sulaukė kitos poros viena iš dvynių. trečiadienis buvo sėkmingas – nauja interracial pora. vis tik laiko patikrinta.

Leave a Comment

bėgimas, skausmas ir alus

sutaipinus antraštę galvoje kilo asociacija su rsa, kas yra ritmas, seksas ir alus. tai kaip rsa yra vien tik malonumų rinkinys, apie antraštę to pasakyti negalėčiau (pauzė keletui gurkšnių craft’inio alaus). tai štai, prisiminiau post chamonix sapieginės kalnus ir action’ą juose – su tinkama avalyne smagu ir žiemą palakstyti, nors laisvės tame užsiėmime ne per daugiausiai, bet apie tai vėliau. nelygu kaip ir nelygu kur, bėgimas, pirmoje vietoje, man yra darbas. netgi tada, kai mindavau veliką, mintys būdavo išblaškytos besikeičiančioje miškų lapijoje ir nieko doro tuo metu nenuveikdavau, tik greitai surydavau laiką. bėgimas, tas bjaurybė, mane sugeba atriboti nuo išorinių veiksnių, blaškančių dėmesį ir trukdančių susikaupti. bėgdamas aš kaip niekad nuveikiu daug darbų, išsprendžiu daug mįslių, apgalvoju tai, kam šiaip neturiu laiko net antraštei pagalvoti. tik beje – o kur čia malonumas? į smegenų mankštą spjauti nevalia, o darbai patys irgi nepasidaro, kad ir kiek vadovų šalia trepsėtų, šlipsais mojuotų ir naktines eiles rašytų.

не для средних умов

tai gi va, ta paralelė tarp fizinio aktyvumo, darbingumo ir širdies ligų prevencijos nesant darbe. bėgi bėgi, dubasini pulsą dugnais keturiomis ropodamas į slidininkų kalną ir ieškai tame malonumo. nėra čia to malonumo ir būti jo negali, kai bėgi kiaurai išmanus – tai vertikalaus aukščio nedarinkai, tai pace’as ko tais didokas, norėtųsi pulso kreivę paslėpti, nes su tokiais skaičiais bėga tik nevykėliai ir bobutės į lidl’ą. kilometrai, nesirenka, kadensas chujovas ir bla blaaaaaaąąąąąą. visa tai sąlygoja minimumą strava like’ų ir respect’o nebuvimą. priminiau tikrą istoriją, kai vaikai nesugeba automobilio lango praverti, nes ten irklai, o ne mygtukas. tik būdamas laisvu gali jausti malonumą – bėgdamas, plaukdamas, eidamas, nes su nieku po to nereikia pimpalais matuotis kas daugiau, kieno ilgesnis ir greitesnis (grafikas, žinoma). ir sportuojame mes ne dėl savęs, o dėl kitų ir dėl gražių skaičių. nors šiandien koją vėl skaudėjo, šiandien bėgau užšąlusiu ežeru ir jaučiausi beveik laisvas ir beveik prikrovęs kelnes, ir su padidintu adrenalino kiekiu kraujyje. tikri vyrai juk turi kentėti! viduryje ežero jaučiausi toks laisvas, lengvas ir tuščias, kaip dar niekas nebuvo taip galvos prapūtęs.

žvejys ant ledo

toks turėtų būti tikras bėgimas – teikiantis malonumą. beje, vienas prijaučiantis bėgikas (teatleidžia jis man už tokį epitetą), kaip tik ir sako, kad užsiėmimas turi teikti malonumą, kuris vieniems yra varžybos, o kitiems geras laikas, kuris vertas geros kompanijos – tiek žmonių, tiek vėjo. o su skaudama koja šiandien bėgti nenorėjau, o latrai sako – kuo susirgai tuo ir gydykis, vis tik išlindau į ežerą apsidairyti ir tikrai buvo smagu, nesigailiu, nes bėgant nieko neskaudėjo. po dušo prie bulvinių blynų stiklinė alaus yra ta vinis, kai supranti, kaip nesuderinami dalykai puikiai dera.

1 Comment

pagalvojimai (3)

sakoma, kad žmogaus kantrybė yra begalinė, bet net ir ji turi ribas. mėgiami bėgimo bateliai privalo būti netinkami pėdai, nes tinkami arba per pigūs, arba šūdinai populiaraus brand’o. žmonės skaito daug knygų, gal 2 per dešimtmetį. mano lova pagriuvusi, knygomis parėmiau čiužinį, tai teoriškai aš skaitau kas naktį. tas keistas vėlavimo į darbą jausmas – kuo ilgiau vėluoji, tuo geresnė nuotaika. indų neplovimas tampa naujų indų pirkimo įpročiu. beveik kaip su kojinėmis, tik jų asortimentui reikia didelio kiekio, tame periode įjungiama skalbimo mašina. vienas iš geresnių trenerių yra tinkama muzika, vien dėl to, kad nesugeba užpi$ti kaip gyvas. antroje vietoje, ko gero, yra gamta. na, ir žinoma, internetas. talentingi sportininkai sensta ir talento pradeda trūkti, o tie pensionieriai, sunkiai ir nuosekliai dirbantys, lėtai juda į priekį. kai rytai pradeda ankstėti, o darbo savaitė trumpėti, tai yra užuomina laikui. gartraukio kabinimas trunka 3 valandas.

Leave a Comment

prievolės ir pareigos

gimtadienio sveikinimai facebook’e yra prievolė, nors kita vertus – kam tai rūpi. kaip tik nesenai prasitryniau iš kalendoriaus visokius gimtadienius, kurių nei švenčiu, nei esu kviečiamas. bet ir neičiau iš tiesų. pareiga ryte keltis ir naviguoti nėra pareiga, nes galima uždėti vieną daiktą ir verstis ant šono šašlykų sapnuoti. rūpestis – so so, žiūrint kam. galima rūpintis artimaisiais, bet rūpintis kitais nereikėtų. visi mes esame pilnapročiai ir pilnamečiai, rankas kojas turime. kaltės jausmas irgi nenormalus – gailėtis kad laiką skyrei sau (tikrai taip) nereikėtų. tikslinant sąvoką „sau“ į ją ne daug kas įeina. atspėk ką aš pagalvojau ir ko aš noriu – nesubrendimo požymis. aš nenoriu šūdinai jaustis matant kad man skambina persona x, todėl tai prievolė. juk aš niekam nieko neskolingas, o darbas yra tik mainai.

Leave a Comment