sveikata

marijos žemėje orai praėso, galima įkvėti gaivaus oro gurkšnį. buvau sau pasakęs, kad mano riba yra +5, kad galėčiau su dviračiu kieme minti – prašoviau 20-ia laipsnių. tamsu, kone tuščias vingio parkas, neskaitant slidininkų, apšviesti takai ir girgždantis sniegas po padangomis. suku ratus, nieko netrukdo. tiesiosiose, kur plikas asfaltas, skalbia vėjas, bet ten geras greitis. nugaros neskauda, pasilenkiu ir užgulu pedalus. nenoriu „tapkė dugnas“, bet ir šalti nėra motyvo. kaliosinu toliau. #bletbiskisalta. jaučiu, kaip kaip stimpu ir stiprėju – ne fiziškai, bet psichologiškai. sunku, bet šarabanas verda ir koncentruoja motyvus savęs pateisinimui. nuo vėjo veidu bėga ašaros ir čia pat ant barzdos virsta ledo gabaliukais. akyse kelias vis siaurėja. irkluoju toliau.

šildau kojas šaltame duše. nustatau valanda žadintuvui, bet atsimerkiu po gerų 2-jų. ramiai guliu tamsoje ir jaučiu kaip atitirpinėja galūnės. smegenų treniruotė. aš galiu.

vakar myniau dviratį, šiandien iš ryto teko produktyviai padirbėti ir kol nesutemo kilo noras prsibėgti, juo labiau apranga jau kelias dienas to momento laukė. aplink balta, nešalta, šeštadienio ramybė ir noras niekur neskubėti įpareigoje mane persirengti sportinę bėgimo aprangą, o tai atikus kelio atgal nėra. ausinukas su muzika liko namie, nors jau svajoju apie laikrodį su muzika, tai išbėgau su mintimis. esu įsitikinęs, kad bėgimo tikslas buvo užprogramuotas iš anksto, nors pradžioje aš to dar nežinojau ir tik įsibėgėjus pradėjo ryškėti vaizdas.

dar visai nesenai galva buvo sunki, o nuotaika irzli, bet šį tą gyvenime pakoregavus, atsirado erdvės senai užmestiems dalykams, prie kurių norėdavau prisėsti, bet kaip tik tai padarydavau, rankos iš karto nusvirdavo, deja. labai į tai nesiplečiant, panašu, kad susitvarkiau problemas su kraujospūdžiu (bent kuriam laikui), 2 kartus per dieną pradėjau gerti spiruliną ir daryti plank’ą, arbatą pakeičiau vandeniu ir beveik atsisakiau alkoholio, apribojau vakarinį maisto rijimą, pradėjau daugiau miegoti, skaityti knygas, bei uždariau vieną-kitą įkyrų projektą. artimiausiu metu laukia kiti galvos remontai, bet šį kartą ne apie tai.

2 geliukai ir bent 1 valandos bėgimas. bėgu, galvoju. mintyse dėlioju bėgimo track’ą ir dar pirmame kilometre pražiopsau vieną posūkį, bet tai ne problema. šiandien noriu ramiai ir maloniai parisnoti, nes niekur skubėti nereikia, o gražių skaičių (km, pace ir t.t.) aš senai nesivaikau. šipuoti bėgimo bateliai puikiai laikosi ant ledo, gerai grip’ina bėgant sniegu ir neblaško minčių. netyčiomis mintyse sudėliojau netrumpą track’ą, o pirmas geliukas po 40min. buvo ženklas – bėgsiu ne trumiau kaip 1,5val. vandens neturiu, tad skubėti neverta, nes malonumas vs išsitaškymas šiandien laimi į vienus vartus. bėgasi lėtai ir sunkiai ir kojos nesibėga. gal dėl sniego, gal dėl esamos formos, bet tai ne priežastis sustoti. fiziškai bėgti nėra sunku, bet yra įkyrūs aplinkos dirgikliai. per daug aspirenk – greitai maudysiesi savo prakaite ir ant kiekvieno kalniuko vėjas kiaurai pūs, apsirengsi per mažai – bus šalta ir turėsi kapoti norint sušilti. man atrodo, kad tinkamai apsirengti sportuojant yra didelis menas ir puikus savęs pažinimas. man dažnai koją pakiša baimė, kad bus šalta. nors yra sakoma, kad šiluma kaulų nelaužo, bet aš pridėčiau, kad optimali temperatūra yra kur kas tinkamesnė aplinka. tai, kaip aš jaučiuosi ir kiek turiu valios tam suvaldyti, labai priklauso mano rezultatui. prie viso to, šalta kaklo skarelė ar trinantis batas, yra tie dalykai, kurie dirgina, bet ir tuo pačiu yra patys nuostabiausi laiko naikintojai, nes jų apmąstymuose laikas tiesiog nyksta, ko ir reikia ilgose treniruotėse ar varžybose.

šį kartą sapieginėje prabėgus 2val. manęs neužsėmė, kas mane maloniai nustebino. gyvenimas tęsiasi.

pavasarį susivariau koją, tai bėgimas buvo sustabdytas. sunkiai gyjanti trauma – jeigu einant jautiesi gerai, tai dar nereiškia, kad galima bėgioti. keli greitesni nulipimai laiptais ir prisiminimai apie skausmus grįžta. praėjus mėnesiui jaučiausi gan komfortiškai ir galėjau pilna jėga minti pedalus, bet bėgimui dar nebuvau pasiryžęs, o ir pėdos palankstymo ir tempimo seansai neužtrukdavo dėl greitai atsirandančio skausmo. dar po 2 savaičių išbėgau, nes situacija buvo identiška – nei geriau, nei blogiau. pradėjau palengva bėgioti miško takeliais be didelio sukilimo ir su neįkyria, nepikta danga. po bėgimo tempimo pratimai buvo su maža pėdos judėjimo amplitude ir skausmo apraiškomis, bet dažniau bėgiojant ir proto ribose atliekant tempimus, situacija greitai ir ženkliai pagerėjo. pradėjau bėgioti daugiau, todėl suprantama, kad ir tempimo pratimų buvo geriau, kas mano pėdos gijimui labai tiko. žinoma, bėgimas buvo lėtas ir labai atsargus, bet tai vis tiek judėjimas ir fizinis aktyvumas. greitai supratau, kad mano inov race ultra 270 man nėra tinkami, kad ir kokie patogūs jie būtų, tad pradėjau eksploatuoti salomon s-lab wings. pradėjus bėgioti labiausiai jautėsi kojos nelankstumas bėgant įkalnes, kai viena pėda lankstosi gerai, o kitai trūksta amplitudės, todėl viena pėda bėgdavau pilnu padu, o kita – pirštų galais. ši disproporcija truko ~8 bėgimus, po truputį situacijai vis gerėjant. per tą laiką tepti jokiais tepalais netepiau, vaistų nuo skausmo ar uždegimo nevartojau, dabar tik profilaktikai nusipirkau nutrend flexit miltelių prieš rytinę mankštą pavartoti. prieš 2 savaites tiesiojoje pagainiojau kojas 4:45 tempu ir nesenai sapieginėje pasidariau tempinę treniruotę – kol kas super, žiūrėsiu kaip toliau. o dabar prasideda bėgimo kilometrų rinkimas.

artėjant šiltajam metų sezonui ir orui bandant pereiti į pliusinę temperatūrą, kitapus langų pradeda rodytis masinių sporto šakų apraiškos. didelio skirtumo nėra, ar bėgama, ar minama, ne vienas savęs ir kitų klausia kaip pagerinti savo formą ir rezultatą, galvoje dažnai galvodami apie papildus, tabletes, vitaminus ir pan. chemijos pramonė tvirtai abejomis kojomis stovi šiame segmente, o aš pabandysiu pasidalinti savo patirtimi, o kaip elgtis skaitytojui – kiekvieno asmenis reikalas ir atsakomybė. pradedu.

  1. pack’ai, arba vitaminų bombos. į ištvermės sportą atėjo iš kultūrizmo, kur jau senau buvo naudojami. anksčiau banga buvo vartoti universal animal pak, dabar ant bangos yra scitec nutrition multi pro plus. dažniausiai vartojami prieš sezono pradžią, apie 3 mėn., kad „pasikrauti“ tai, ko reikės sezono metu. dėl didelio vitamino b kiekio, pavartojus šlapimas būna sodrios geltonos spalvos, bet tai normalu. svarbu nevartoti ant tuščio skrandžio ir neprisižaisti su kepenimis, inkstais ir skrandžiu. aš vartoju prišokamai ir dabar gan retai, į savaitę vieną ar kelias dozes ir tik gerai pavalgius.
  2. pavasarį einamas dalykas yra yra inozinas, dar žinomas riboksino vardu. gana senas preparatas, o naujesni jo pakaitalai jau yra laikomi dopingu ir sporte naudoti yra draudžiami. inozinas pradedamas vartoti nuo mažesnių dozių, vėliau padidinamas iki 1g per dieną. vartojamas ant tuščio skrandžio su pakankamu kiekiu skysčių. riboksinas lietuvoje yra brangus, todėl apsukresni jo daug daug kartų pigiau gauna/parsiveža iš rusijos ir baltarusijos. gandai skalndo, kad tose šalyse yra labai daug padirbtų vaistų, bet kadangi jie ir taip kainuoja tikrai tik kapeikas, tai mano nuomone jų neverta padirbinėti. na, bet čia jau on your own risk. paskirtis – geresnis deguonies įsisavinimas, vadinasi ir geresnis raumenų deguonimi aprūpinimas – sumažina arba panaikina uždusimą varžybų ar stiprių treniruočių metu. rekomenduojamas vartoti su pertraukomis.
  3. amino rūgštys bcaa – sakyčiau, kad labiausiai ir dažniausiai vartojamas preparatas, skirtas geram raumenų tonusai, augimui ir atsistatymui palaikyti. vartojamas tiek prieš varžybas, tiek po jų. forma būna pati įvairiausia – tabletės, kapsulės, milteliai, skystis. anksčiau vartojau tabletėmis, kurios arkliško didumo, dabar perėjau prie skysto pavidalo ir miltelių.
  4. povaržybiniam atsistatymui naudojami recovery gėrimai arba baltyminiai kokteiliai – prieš tokiems atsirandant, treneriai anksčiau rekomenduodavo valgyti varškę. neminėsiu kas ten ką ir kaip atstato, apie tai pilna informacijos internete.
  5. l-karnitiną vartoja riebalų deginimui ir svorio metimui, o kuo mažiau svorio tempsime su savimi, tuo geresnis bus mūsų rezultatas. l-karnitinas vartojamas prieš varžybas, mane veikdavo keistai, keliolika minučių jausdavausi lyg lengvai apdujęs, todėl jis man nepatiko. bet po ilgesnio vartojimo tas jausmas išnyko, bet vis tiek man jis nepatiko.
  6. įvairūs magnio preparatai raumenų sutraukimo prevencijai. tabletėmis vartotis nepatartina dėl prasto įsisavinimo, rekomenduojama vartoti miltelių pavidalų. ypač labai paplitęs nutrend anticramp, kuris vartojamas prieš ir po varžybų. neretas vartoja ir skystus magnio preparatus.
  7. vienas iš naujesnių ir labiau populiarėjančių papildų yra citrulline malatas. atidžiau paieškojus galima rasti mokslinių tyrimų apie jį. kaip deklaruoja gamintojai, jis mažina nuovargį, gerina atsistatymą po fizinio krūvio, didina ištvermę, gerina miego kokybę. aš vartoju prieš miegą iki 24val., nors dabar jau daugelis gamintojų rašo, kad reikia vartoti prieš fizinį krūvį.
  8. vaistinis preparatas panangin – kalio aspartanas ir magnio aspartanas. apie magnį jau minėjau, o kalis reikalingas širdžiai. panangino yra ilgas vartojimo laikas, t.y. rekomenduojama vartoti bent keletą mėnesių efektui pajusti. man su tabletėmis buvo įkyru žaisti, leisdavausi skystą į veną – tik skystas man sugebėdavo „uždegti“ kraujagysles, susileisdavus jausdavau kaip jos visos dega. nežinau, ar tai gerai, bet bent jau kažkoks efektas tuo metu buvo. bet į veną leidžiami preparatai yra labai nepatogūs vartojimui, nes pats to neatliksi.
  9. b grupės vitaminai – nuo jų šlapimas būna kitokios nei įprasta spalvos. naudojamas ne kiek fiziniam pajėgumui didinti, kiek imuniteto ir nervinės sistemų stiprinimui. su tabletėmis čia nežaidžiu, leidžiuosi į sėdmenis milgamma. procedūra trumpa, bet skausminga. ypač efektyvi jaučiant nuovargį, pervargimą arba besikabinant peršalimo ligoms.
  10. vitaminas c eina poroje kartu su vitaminu b ir abu vartoju kai jaučiuosi ant ligos slenksčio ar pervargęs, nusivaręs nuo kojų. tabletėmis netikiu, o ir skrandžiui jos nedraugiškos, tai darau seansus į veną (leidžiama kartu su gliukoze arba fiziologiniu tirpalu). naudoju nedažnai, o tik tada, kai jaučiu kad reikia.
  11. po labai sunkių varžybų (pvz.: mtb 24val.) leidžiu sau atsistatyti į veną leisdamasis gliukozės infuzinį tirpalą, kuris tonizuoja ir pastebimai jaučiuosi geriau. 5 dienų seanso man pilnai užtenka, tuo pačiu venos dūriu susileidžiu ir vitaminą c.
  12. kartais pamiksuoju ir vietoj gliukozės leidžiuosi ringer infuzinį tirpalą elektrolitų ir skysčių pusiausvyrai organizme atstatyti. tirpalas sudarytas iš kalio ir kalcio druskų.

kad ir kokią chemiją mes nuspręstume vartoti, viską reikia daryti atsakingai ir pasvertai, neeksperimentuoti didesnėmis dozėmis. o geriausias mūsų dopingas yra geras, pakankamas ir pastovus miegas, teisinga mityba, mums subalansuotas treniruočių grafikas ir disciplina.

diena 1

kaip gi be ryto ir puodelio arbatos žiūrint pro langą. vakarykštis įdirbis beieškant artimesnių kalnų nenuėjo veltui, tad rytinis arbatos siurbčiojimas buvo tik galutinis taškų ant „i“ sudėjimas. gpsies tam reikalui labai pasitarnavo, o google žemėlapiai patvirtino, kad track’e yra kažkokie jiems žinomi takeliai. už lango rūkas ir siaučia pūga, bet mano arbatai tai nė motais. pusryčiai, valanda virškinimo, iškrova tualete ir aš jau ready.

šį kartą aš jau buvau pailsėjęs, išsimiegojęs, galų gale pavalgęs ir galėjau leistis į 1000m bėgimą. kalnas šalia rastas, bėgimo kelias identifikuotas, danga pravaikščiota, nors visą naktį snigo. takelis bėgamas ir platus, tad bėgti vienas malonumas, juo labiau kai laikas nespaudžia ir niekas į nugarą nekvėpuoja. temperatūra -7 laipsniai šalčio, tad apsirengiau kiek šilčiau nei pirmą dieną. vingiuoju kalno šlaitu, apaugusiu medžiais ir saugančiu nuo vėjo – žadėjo būti nuostabi diena. po pusvalandžio bėgimo mano plati bėgimo autostrada pasibaigė, nes turėjau nusukti į siaurą takelį, kuris nebebuvo nuvaikščiotas. takelyje sniego daug nebuvo, tad toliau judėjau į priekį. prasidėjo siauri serpantinai su stačiais pakilimais, todėl mano bėgimas po truputį panašėjo į power hiking’ą, o sniego darėsi vis daugiau ir daugiau. nors ir lėtai, bet kylant į viršų medžių vis retėjo ir aš vis daugiau laiko būdavau atvirose vietose, kur kiaurai košė vėjas. serpantinai patapo klampojimu per sniegą, bet žemėlapis laikrodyje rodė, kad platus kelias jau jau čia pat. vis daugiau teko eiti rankomis atsirėmus į šlaitus, kai rankos šalo, o kojos murkdėsi sniege. gurkšnis karšto gėrimo iš termo gertuvės buvo išsigelbėjimas! pavojingos atodangos, šlaitai, nuvirtę medžiai kuriuos kažkaip reikia apibristi, slidi danga ir visiškai vizualaus takelio nebuvimas mane neramino, bet norėjau atkentėti, nes autostrada buvo visai čia pat. sustojimas priešais atvirą šlaitą, kurio dugnas kažkur toli apačioje, o už gerų šimto metrų aš matau savo platų takelį… stovėdamas iki pilvo sniege. situacija nedžiuginanti, bet šlaitas be stabdymo elementų gali blogai baigtis. nnnnnnne, kad ir kaip gaila, kad ir kaip jaučiausi sušalęs, teko suktis atgal, o ir sukilimo ne kažin kas – 600m. fenix’o mygtukai ir tie buvo prišalę ir paspaudus negrįždavo atgal. bėgu žemyn, dirbu rankomis, kad sušilčiau ir stebiu ką tik ropotus serpantinus, kad netyčia neišėmęs posūkio nenudardėčiau žemyn. gilios ėjimo pėdos, iki kelių, nors einant į priekį taip neatrodė, o vietomis net užpustytos. nieko sau avantiūra. o bėgant į apačią jau jautėsi vakarykščios dienos prasibėgimas – šlaunis šiandien jau skaudėjo, tiek iš priekio, tiek ir iš nugaros. bet kai dubakas, tai visiškai nesvarbus faktorius, nes norisi kuo greičiau sušilti. praėjo pusantros valandos, kai aš jau vėl trypiau kalninę autostradą. šį kartą atgal nebėgau, o ja patraukiau toliau. kelias ėjo šlaitu, nei kilo, nei leidosi, o man taip norėjosi tų 1000m į viršų. vėl radau siaurą takelį, ir vėl nebėgiotą ir beveik be sniego, bet kuom jis baigsis aš jau nujaučiau. vaizdai čia buvo gražūs, bet medinės rankos fotografui iš karto pasakė no way. teko jame pasiblaškyti kelis kartus aukštyn-žemyn dėl tų gražių skaičių ir tiesiu taikymu namo į dušą. kažkiek nesąžininga, sutinku, bet tame šaltyje šiandien aš per daug suvargau.

2,5val. su ėjimo ir bridimo elementais, 1000m sukilimo, 223 strava extreme suffer score ir pusdienis raudonomis rankomis bei veidu.