apranga

vakar myniau dviratį, šiandien iš ryto teko produktyviai padirbėti ir kol nesutemo kilo noras prsibėgti, juo labiau apranga jau kelias dienas to momento laukė. aplink balta, nešalta, šeštadienio ramybė ir noras niekur neskubėti įpareigoje mane persirengti sportinę bėgimo aprangą, o tai atikus kelio atgal nėra. ausinukas su muzika liko namie, nors jau svajoju apie laikrodį su muzika, tai išbėgau su mintimis. esu įsitikinęs, kad bėgimo tikslas buvo užprogramuotas iš anksto, nors pradžioje aš to dar nežinojau ir tik įsibėgėjus pradėjo ryškėti vaizdas.

dar visai nesenai galva buvo sunki, o nuotaika irzli, bet šį tą gyvenime pakoregavus, atsirado erdvės senai užmestiems dalykams, prie kurių norėdavau prisėsti, bet kaip tik tai padarydavau, rankos iš karto nusvirdavo, deja. labai į tai nesiplečiant, panašu, kad susitvarkiau problemas su kraujospūdžiu (bent kuriam laikui), 2 kartus per dieną pradėjau gerti spiruliną ir daryti plank’ą, arbatą pakeičiau vandeniu ir beveik atsisakiau alkoholio, apribojau vakarinį maisto rijimą, pradėjau daugiau miegoti, skaityti knygas, bei uždariau vieną-kitą įkyrų projektą. artimiausiu metu laukia kiti galvos remontai, bet šį kartą ne apie tai.

2 geliukai ir bent 1 valandos bėgimas. bėgu, galvoju. mintyse dėlioju bėgimo track’ą ir dar pirmame kilometre pražiopsau vieną posūkį, bet tai ne problema. šiandien noriu ramiai ir maloniai parisnoti, nes niekur skubėti nereikia, o gražių skaičių (km, pace ir t.t.) aš senai nesivaikau. šipuoti bėgimo bateliai puikiai laikosi ant ledo, gerai grip’ina bėgant sniegu ir neblaško minčių. netyčiomis mintyse sudėliojau netrumpą track’ą, o pirmas geliukas po 40min. buvo ženklas – bėgsiu ne trumiau kaip 1,5val. vandens neturiu, tad skubėti neverta, nes malonumas vs išsitaškymas šiandien laimi į vienus vartus. bėgasi lėtai ir sunkiai ir kojos nesibėga. gal dėl sniego, gal dėl esamos formos, bet tai ne priežastis sustoti. fiziškai bėgti nėra sunku, bet yra įkyrūs aplinkos dirgikliai. per daug aspirenk – greitai maudysiesi savo prakaite ir ant kiekvieno kalniuko vėjas kiaurai pūs, apsirengsi per mažai – bus šalta ir turėsi kapoti norint sušilti. man atrodo, kad tinkamai apsirengti sportuojant yra didelis menas ir puikus savęs pažinimas. man dažnai koją pakiša baimė, kad bus šalta. nors yra sakoma, kad šiluma kaulų nelaužo, bet aš pridėčiau, kad optimali temperatūra yra kur kas tinkamesnė aplinka. tai, kaip aš jaučiuosi ir kiek turiu valios tam suvaldyti, labai priklauso mano rezultatui. prie viso to, šalta kaklo skarelė ar trinantis batas, yra tie dalykai, kurie dirgina, bet ir tuo pačiu yra patys nuostabiausi laiko naikintojai, nes jų apmąstymuose laikas tiesiog nyksta, ko ir reikia ilgose treniruotėse ar varžybose.

šį kartą sapieginėje prabėgus 2val. manęs neužsėmė, kas mane maloniai nustebino. gyvenimas tęsiasi.

visa tai buvo vakar, o kadangi ruduo šiais metais prasidėjo birželio mėnesį, tai apie naktinius dviračio važiavimus galima galvoti pradėjus anksti temti. lyg ir nenorėjau aš vakar niekur važiuoti, bet laikas badė šonus ir vertė nuo fotelio. rugpjūčio viduryje neturėtų būti netikėtumų, bet jų išvengti nepavyko:

  • neabejojau, kad važiuoti šortais būtų tolygu nuogam žiemą vaikščioti,tad pradėjau ieškoti ilgos aprangos kojoms. pamenu, kai pirkau vėjo neperpučiamą windstopper’į, vos savo rudąją ten įspraudžiau, o vakar man dar būtų reikėję pagalvę vidun įsidėti, kad kelnės nesmuktų. tas yra gerai, mažiau svorio nešioti man patinka. teko rinktis ilgas termo kelnes ir dviratininko šortus ant jų – išbandyta kombinacija. kojoms buvo patogu ir dilgėlės nedilgino, bet snarglius į kojas valyti nebuvo teisingas pasirinkimas – šaltos ir drėgnos vietos jautėsi kojoms. kaip vėliau paaiškėjo, lauke buvo tik ~13 laipsnių šilumos.
  • nesigailiu, kad pasirinkau kauliukus dengiančias ir šiltesnes kojines, nes per šilta tikrai nebuvo. žolė garavo, o nuo lietaus ir rasos ji buvo šlapia, todėl mano kojos greitai tapo tokiomis pačiomis – per šlapias kojines pradėjo smelktis šaltis, todėl jau žinau, kad kitą kartą reikia važiuoti su neperšlampamais antbačiais.
  • ilgos rankovės vakarais is a must ir po apačia, dėl visa ko, kontroliniai marškinėliai. o miške buvo šalta ir vėjas pūtė kiaurai kaip pro rėtį. išvada – su windstopper’iu man buvo šalta, ko pasekoje vėl sušalusi ir įsiskaudusi peties mentė.
  • nepramečiau, kad važiavau su pošalmiu, tai nors galvos neperpūtė.

šio sezono naktinių pasivažinėjimų pradžia buvo šalta, o mano bosch and muller liustras, lyginant su magicshine, deja, bet buvo tik spingsulė.

kartais tokios dienos yra neišvengiamos. ilgai delsęs ir išsisukinėjęs, šiandien ėjau pusiau sukastais dantimis žmonių minioje pasivaikščioti. apsipirkimas pusiau beveik vykęs, jeigu ne:

  • susidariau nuomonę, kad gyrų jau nebegamina. panoramoje, ermitaže ir akropolyje mano akis tokio daikto neužmatė, nors ir kaip ieškojo. internete radau, kas prekiauja tokia egzotika, o pamačius kainas, noras pirkti iš karto išblėso.
  • suoliuko kojų pratimams daryti radau tik vieną, ketler firmos, bet jis man per brangus – netoli tūkstančio lietuviškų pinigų. teko nuleisti galvą.
  • patiko vienos kostiuminės kelnės zara parduotuvėje – pažemintas liemuo ir siaurėjančios. šio prekės ženklo mano dydžio kelnės man įprastai ir žinomai yra siauros per šlaunis, bet kai ir vienu dydžiu didesnės kelnės taip pat per šlaunis netilpo, man pasidarė neramu. teks vėl siūtis arba į kito gamintojo produkciją dairytis. dar vienas fail’as.
  • ten pat – mano dydžio įliemenuotų marškinių nebuvo, o marškiniais su sąsagomis iš viso nustojo prekiauti. še tau kad nori. pardavėja minėjo, kad persiorientavo į megztinių asortimentą – lietuvių ir informacinių technologijų specialistų skiriamasis bruožas.
  • nusipirkau žieminę striukę – paaugliškai baltą. pamačiau, patiko, pasimatavau, nusipirkau. čia pat ir pasipuošiau.
  • su batais buvo kebliau, nors išėjau ne tuščiomis rankomis. rinkausi iš baisiausių mažiausiai baisius, nes gražūs kostiuminiai bateliai jau senai yra deficitas. o tie lloyd už beprotišką kainą yra baisūs ir yra orientuoti kam virš 50-imt metų, nors kartais būna išimčių. mano pamėgti gino rossi šį kartą mane nuvylė.
  • ėjau pasižiūrėti, kaip gyvai atrodo softshell jacket, nes renkantis žieminę dviratininko aprangą, buvo iškilę klausimų. paprastai – tai pašiltinta neperpučiama striukė, t.y. šiltas windstopper’is.

diena praėjo pusvelčiui.

atvėsus orams važiavimas dviračiu be tinkamos šiltos aprangos tampa ne tik kad nebemalonus, bet ir pavojingas sveikatai, nes už pinigus peršalimui gydyti tikrai galima įsigyti vieną-kitą šiltą aprangos detalę. lygiai prieš mėnesį gavau užsakytą siuntą iš bike24 su smulkmenomis dviračiui, kurių tarpe buvo scott pirštinės (prekės kodas sco117997, angl. scott liner all season gloves). pilnos pirštinės nenukirptais pirštų galiukais buvo vienas iš pagrindinių pirkinių, kuriuos reikėjo nedelsiant įsigyti, nes žvarbus vėjas per rankas tiesiog skverbiasi į visą kūną, o važiuojant su dviratininko apranga naudoti paprastas pirštuotas pirštines yra tiesiog nesolidu, nors kartais ir neišvengiama.

poreikis buvo įsigyti šiltas ir lietui atsparias rudenines pirštines, su kuriomis komfortiškai galėčiau vėžintis esant -5 laipsniams šalčio. gamintojo pasirinkimas didelės įtakos neturėjo, bet kadangi rudenį darban planavau riedėti su scott hibridiniu dviračiu, kurį laikinai pakeitė fuji kalnų dviratis, tai nuo šio gamintojo nenusisukau, nors galbūt ir vertėjo. bike24 esanti pirštinių dydžio parinkimo lentelė, mano atveju, pilnai atitiko realybę tad pasirinktas pirštinių l dydis buvo pats tas mano rankoms. kainą žvalgiausi iki ~100 lt, nes daugiau mokėti už rudenines-pavasarines pirštines gaunasi nepadoru. šių pirštinių kaina – 29,95 eurai.

pasirinktų scott pirštinių sudėtis 85% poliamido 15% elastano be to, kad jos bus šiek tiek guminės ir smarkiai sintetinės, daugiau man nieko nesakė. gavus siuntą su užsakytomis pirštinėmis, patiko tai, kad delnai buvo padengti gumos juostelėmis, kurios gerai sukimba su dviračio vairo guminėmis rankenomis, dėl ko rankos tvirtai laikosi prie vairo ir neslidinėja. kitoje išorinių pirštinių pusėje – didelis scott užrašas su logotipu, kurie yra atspindintys šviesą – smulkmena, bet maloni.

po mėnesio gan intensyvaus naudojimo (per savaitę 4 dienas važiuoju į darbą bei vienas ilgesnis pasivėžinimas savaitgalį), pirštinės tapo neatpažįstamos:

  • beveik nebeliko scott šviesą atspindinčio užrašo su logotipu;
  • pradėjo byrėti guminės juostelės delno ir pirštų srityse;
  • ir pagrindinis nusivylimo faktorius – pradėjo irti pirštinių siūlės: prairo abiejų pirštinių nykščiai ir vienos pirštinės didysis pirštas.

pirštines per tą laikotarpį skalbiau tikrai nedažnai, užtat skalbinių džiovyklėje pasukdavau gan dažnai, todėl kai kuriuos pokyčius galiu pateisinti, bet niekaip nepateisinu tai, kad neatlaikė pirštinių siūlės. kartu su pirštinėmis džiovindavau ir visą kitą dviratininko aprangą, bet tik naujoms scott pirštinėms tai turėjo neigiamą poveikį. nors pirštinės iš tiesų yra šiltos (viduje yra plona vilnonė medžiaga), jos neišlaikė praktiškumo testo, o jų kaina yra priešingybė prastai pirštinių kokybei.