poelgis ir pasekmės: dviračiu į kalną

kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį, kaip kiekvienas reiškinys arba poelgis turi iš to išplaukiančias pasekmes. gyvenimas pilnas tokios nuoseklios sekos, tik ne visada mes tai pastebime, nes tai yra natūrali gyvenimo tėkmė. magiškas skaičius 2 – adomas ir ieva, vyras ir žmona, pliusas ir minusas – šis paskutinis variantas tinkamiausias tokiam ryšiui pavaizduoti, nes pliusas minusą traukia, ar ne tiesa?

paskutinėmis dienomis pas mane kraštutinumai:

  • 0.5 litro kraujo buvo kompensuota 0.7 litro vyno (nedidelė paklaida);
  • šios dienos kalambūras – vakare 6 bokalai alaus, dieną – 65 kilometrai dviračiu.

sportas – rimtas veikalas, todėl į jį reikia rimtai ir žiūrėti. pravažiuodamas dar pažiopsojau į mieste vykstantį vilnius challenge, tuo pačiu ir seilę pavarvinau – smagu būtų panašiuose renginiuose sudalyvauti, bet arba aš per daug tinginys tam, arba per daug individualistas, arba fiziškai dar nepasiruošęs, arba viskas kartu paėmus. šiandien vingio parką su maža įkalne palikau ramybėje ir judėjau link gariūnų turgavietės, nes ten yra ilgesnis kalniukas treniruotis minti atsistojus.

vakarais šis kalnas būna tuščias, todėl niekas netrukdo ramiai treniruotis, o asfalto danga gera. žemėlapyje raudonai pažymėjau kalno atkarpą.

deja deja, bet 3-is kartus sunkiai įveikiau šį kalną, nes trūko ir jėgų, ir kantrybės.

šiandien važiuodamas dviračiu galvojau apie savęs tobulinimą šioje sporto šakoje, ir priėjau tokių išvadų:

  1. reikia daug kantrybės ir ištvermės, nes vien fiziniu pajėgumu gerų rezultatų nepasieksi;
  2. minant pedalus kojos turi būti visiškai nepriklausomos nuo kitų kūno dalių ir dirbti „fone“ (background’e). kojos turi minti pedalus nesvarbu, ar tu tada gertuvę trauki, ar geri, ar kitą veiksmą atlieki;
  3. kiekvienas mynimo sustojimas – peilis raumenims, man jie atšąla, atvėsta, todėl nesvarbu, ar nuo kalno riedi, ar pavargęs lygiu keliu judi – kojos turi dirbti nesustodamos: kad ir lėtai, bet jos turi dirbti;
  4. jau beveik įpratau gertuvę išsitraukti ir atgal ją įsidėti nestabdant kojų – tai yra gerai, nors iš pradžių net pats gertuvės ištraukimas ir įdėjimas erzindavo, būdavo nepatogu;
  5. važiuojant plentu galima vos ne lengvai dreifuoti į priekį, bet galima paaukštinti pavarą ir judėti į priekį greičiau, tuo pratinant kūną prie didesnių apkrovų – kantrybė čia labai reikalinga;
  6. važiuojant reikia turėti tikslą – iki ano stulpo, iki ano posūkio, 5-is kartus ir panašiai – taip mes ugdome ištvermę, kantrybę ir tuo pačiu fiziškai tobulėjame;
  7. geriau apsirengti šilčiau, nes grįžti jau buvo vėsu ir trys marškinėliai negelbėjo, nes visas šaltis ėjo per rankas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.