aš gyvenu, nes aš – tobulėju!

po darbų valandą pamiegojau grožio miego, kad geriau pedalai mintųsi – man tai padeda, būni žvalesnis, mitresnis ir greitesnis. prieš pačią treniruotę dar lietutis palijo, bet viltis šį kartą padėjo – lietus neilgai truko, saulės nekepino, oro temperatūra buvo +24 laipsniai šilumos – pats tas treniruotei. kadangi pradedu važiuoti 19-20 val., tai grįžti jau būna vėsoka, todėl visai nepramečiau, kad užsidėjau windstoper’į (neperpučiamus dviratininko marškinėlius) ilgomis rankovėmis, nes visas šaltis man eina per rankas, nes kojos yra atsparesnės žemesnei temperatūrai.

persiorientavau iš lengvo pasivažinėjimo po vilnių, susukant ~35km, į važiavimą užduotu tempu, užsibrėžtu tikslu ir treniruote važiuojant į kalną. kaip keitėsi mano važiavimo atkarpos:

  • pradinė mano trasa, atstumas ~30km: s.stanevičiaus, gelvonų, ozo, kuro aparatūros bazė, plukių, j.kubiliaus, s.žukausko, žirmūnų, olimpiečių, mindaugo tiltas, katedra, keletas ratų pirmyn ir atgal po miestą maršrutu katedra-rotušė-vaikų pasaulis, ir atgal namo – baltasis tiltas, konstitucijos pr., ukmergės, fabijoniškių;
  • pakoreguota trasa, atstumas ~35km: pasikeitė (a) nuo kuro aparatūros bazės važiavimas tiesiai kareivių g. iki valakampių tilto, tada dviračių taku iki mindaugo tilto (gedimino pilies), (b) nuo centro užsukimas iki vingio parko ir čiurlionio, sierakausko ir kudirkos gatvėmis nusileidimas į gedimino pr.;
  • paskutinė trasa, atstumas ~60km: tik nuo vingio parko toliau judu savanorių pr, titnago g. iki pačio galo, prie gariūnų esančios elektrinės, ir ta pačia atkarpa atgal iki vingio parko, o toliau – kaip aprašyta 2-oje trasoje.

kaip ir kauno maratono trasoje, visas žavesys yra kalnas. šiandien sekėsi geriau, nei praeitą kartą, štai keletas įspūdžių:

  • šiandien kalną įveikiau 5-is kartus, palyginti su ankstesniu važiavimu – 3 kartai. užvažiavus patį kalniuką, kelias dešimtis metrų minu atsisėdęs ta pačia pavara, toliau kelias kyla nedidelėn įkalnėn, tai į jį važiuoju vienu bėgiu sunkesniu, bet kadangi įkalnė nedidelė ir neilga, tai labiau gaunasi kaip atgaiva po didesnio kalniuko. užkilus, lengvai nusileidžiu apačion (žinoma, mindamas pedalus ir tuo pačiu stabdydamas, kad raumenys neatvėstų), dar pavažiuoju kokį 100-ą metrų, sukuos atgal ir vėl nuo pradžių;
  • gal tai ir pasirodys juokinga, bet šiandien atradau tau, kad man leido daugiau kartų įveikti kalną – kojos turi dirbti kaip supynės: vienai pusei leidžiantis, kita turi kilti. anksčiau važiuodamas įkalnėn visą jėgą sukoncentruodavau į jėgos padavimą pedalus minant į priekį, t.y. juos spaudžiant prie žemės, dabar – viena koja pedalą spaudžia, kita koja jį keli į viršų, jėgos koncentracija sukasi apie priekinės žvaigždės ašį. tai atsispindi ir esamų jėgų grafike kiekvieną kartą kopiant į kalną:įveikus 3/5 kalno, jame yra šulinio dangtis, kuris indikuoja, kad finišas jau netoli – man tai padeda. pedalų kėlimas – nelengvas reikalas, labai atima jėgas, juo labiau, kai nesi prie to pripratęs. taip važiuodamas supratau, kad važiavimo į kalną efektas yra fantastiškas ir kuo toliau kylant į kalną supratau, kad kas dieną važiuodamas vis atrandu kažką naujo, pakeičiu judesį ir tobulėju, todėl šiandien man kiekvieną kartą užkilus į kalną rėkte norėjosi rėkti, nes aš – tobulėju! šis jausmas motyvuoja tave vis ir vis kilti į kalną, jo dėka savyje atrandi jėgų stumtis į priekį;
  • euforijos apimtas pagalvojau, kad turbūt geriau tokį jausmą galima lygintis su mylėjimusi. manau, kad iš dalies dabar suprantu, kodėl sportininkai, pasiekę gerus rezultatus, tą akimirką būna tokie laimingi;
  • gerai, kad dviračius gamina iš aliumininių detalių, nes šiandien prakaitas buvo mane užvaldęs – visą laiką nuo nosies ir ausų lašėjo prakaito lašeliai, dauguma jų ant dviračio rėmo ir vairo. prakaitas net lašėjo ant akinių stiklų vidinės pusės, gėrėsi į akis – tas man patiko, nes jaučiau, kad dirbu;
  • tikslo užbrėžimas yra dar viena motyvuojanti priemonė – savanorių pr. ir titnago g., važiuojant į priekį, greitį laikiau >30km/h, grįžtant atgal titnago g. palaikiau apie 25km/h, o savanoriuose atidaviau savo jėgas >30km/h greičio palaikymui. nebuvo lengva, reikėjo kantrybės, bet sporte to reikia;
  • prie vingio parko pradėjo lašnoti, todėl teko atstumą koreguoti – nuo vingio parko pasukau vytauto, saltoniškių, pieninės, paribio ir miglos gatvėmis link šeškinės, kur yra labai status kalnas, kuris turi savo žavesio (pažymėtas raudona linija).
  • važinėjimas dviračiu man padeda atsikratyti ir keletos nereikalingų kilogramų, dėl to aš labai džiaugiuosi. siekiamybė yra 83-84kg, todėl dar reikia ne tik pedalus minti, bet ir maistą prisižiūrėti.

šiandien įveikti 54km, išgerta 0,7l vitargo, sugaištas laikas 2:11val., vidutinis greitis 23.8km/h ir grįžus – šalto dušo procedūra.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.