pavasariškai šūdina sostinė

šiandien iškėliau kojas iš namų pasivaikščioti, šiltu oru pakvėpuoti ir realiai po balas dar pabraidyti nuostabiais sostinės šaligatviais besimėgaujant nuo jų nuleistu sniego, kuriam nutirpus šaligatviai patapo balomis ir gyvūnų ekskrementų laidojimo vieta. negana to, kad nėra kur kojos pastatyti, kad batų neprisemtum, bet sausesnės (ne tik) vietos dar ir apšiktos keliais sluoksniais, ko pasekoje balos gražiai tamsios rudos spalvos. bandau save pateisinti, gal tai smėlis, kuris buvo barstomas ant slidaus ledo miestiečių kaulams apsaugoti, bet ne – kvapas viską išduoda.

prisiminiau anksčiau matytą socialinę reklamą, kuri man labai patiko:

iš tiesų, tik keletą kartų esu matęs žmones su maišeliais. galima būtų pabandyti paspėlioti, kodėl toks reiškinys mūsuose dar neprigijęs:

  • ką žmonės pagalvos;
  • kaip aš čia dabar su maišeliu, kažkaip neįprasta, keista;
  • neturiu maišelių, o juos reikia dar pirkti (mokėti pinigus) ir žinoti kur juos įsigyti, o be to dar jų ir daug reikia;
  • dar rankas išsišūdinsiu;
  • smirda, tai kaip aš nešiu;
  • o jeigu tryda?
  • kiti nenaudoja, tai kodėl aš turėčiau;
  • mano šuo nešika;
  • nepastebėjau, kada jis tai padarė;
  • augintinį vedžioju kai būna tamsu, todėl neina surasti;
  • kalbėjau telefonu, todėl nebuvo kaip.

matomai, priežasčių visada atsiras, jeigu nebus tam noro ir motyvacijos stengtis visuomenės gerovei, o ne vadovautis kvailių bandos jausmu.

2 komentarai on "pavasariškai šūdina sostinė"


  1. Problema aktuali ypač pavasarį, lietuviai dar tokios kultūros neišvystė, bet noriu pabrėžti pati šauniausia iš pateiktų pasiteisinimų

    "- mano šuo nešika;"

    Va čia tai už originalumą 100 balų! 😀

    Jei kada tokį pasiteisinimą išgirsčiau tiesiai į akis, manau neturėčiau ką pridurti. 🙂

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.