128km: šiaulių vietovių žvalgyba dviračiu

faktas kaip blynas – dovana sau visada bus į temą. šiaulių aplinkkelis nuo vinkšnėnų link bubių – šiandieninis mano rytas, 1-asis rytas po šiemetinės gimimo dienos. rytai visi tingūs, todėl neišimtis ir šis – per daug maisto ryte ir per mažai motyvacijos sėsti ant dviračio. nors diena prieš buvo lietinga, šis rytas paneigė sinoptikų rytinio lietaus prognozes šiaulių mieste ir jo aplinkinėse vietovėse. sunkus kelias iki bubių vos 25km/val. greičiu, nors viso labo tik 16km – rytinio pusryčio ir priešpriešinio vėjo rezultatas. pradėjus važiuoti dar prieš pusiaudienį, nebuvo labai karšta, nors saulutė kuteno mano jau ir taip rudas rankas ir kojas. nusileidus nuo bubių kalno už dubysos upės viaduko suku dešinėn, nors pradinis tikslas buvo tiesiąja važiuoti iki kelmės, bet vėjas mano tikslus pakoregavo. kelias padubysiu tiesiog nuostabus – kelio danga plati, automobilių transportas visai menkas, aplinkui miškai ir vandens telkiniai, o kelias taip pat ne tiesioji, vingiuotas, bet ne kalnuotas, o ir vėjo čia nesijaučia. netgi atkarpa molėtai-ignalina man ženkliai nublanko važiuojant padubysiu pro kurtuvėnus, šaukėnus link užvenčio. šioje atkarpoje atsigavau, nes vėjo jau nebuvo, o maistas buvo beveik besaikio skrandžio sudraskytas, todėl važiavimo greitis svyravo 30-42km/val. važiuojant pro kurtuvėnus akys išvydo nuostabaus grožio kompoziciją: atsivėrus miško proskynai, aplink kelią iš abiejų pusių vanduo (1m nuo šalia kelio esančių apsauginių atitvarų), o tolėliau – kurtuvėnų bažnyčia. geras dopingas tolimesnei kelionei.

toliau vingiuojant miško keliuku, kuris vietomis platesnis, o vietomis siauresnis, gera asfalto danga riedėdamas, šalimais kairėje kaip ir kurtuvėnai pusėje pravažiuoju šaukėnų miestelį ir atsiduriu ramučiuose, kuriuose kelio kairėn rodyklė rodo į užventį ~15km, o dešinėn – kurtuvėnai, 23km. ilgai galvoti neteko, juo labiau dar tiek mažai tenuvažiavus – suku kairėn ir užvenčio link. kelio danga iš šonų gerai palopyta, nors sujungimai atlikti kokybiškai, todėl važiuojant 1m nuo kelkraščio jokių nepatogumų nesijaučia. eismas čia retas – darbo diena, popietė, kaitri saulė ir nepopuliari kryptis. ši kelio atkarpa driekiasi atvira beveik plyne, todėl saulė mane čia pradėjo kankinti. už ventos upelio greitai pasiekiau už užvenčio gyvenvietės kelio ženklo lentelę – vaikai mane stebėjo ir akimis lydėjo lyg kokį ateivį iš žvaigždžių karų. užventis yra netrumpas miestelis, pačiame jo gale mano laukta „t“ formos sankryža: kairėn kelmė 23km, dešinėn – vietinės reikšmės kaimas su neįsimenamu kilometrų skaičiumi. kadangi taikiau į palanga-telšiai-kurtuvėnai-šiauliai plentą, tai teko sukti dešinėn ir judėti šiaurės lietuvos kryptimi. kelio danga vis dar tokia gera, tik keletas kilometrų link telšių rajono skiriamojo ženklo buvo suprastėjusi. kaimelių šioje atkarpoje ne vienas – vienas baigiasi, iš karto kitas prasideda, medžių ir miškų čia nėra, aplink laukai, žemdirbystė, vingiuotas kelias ir apsitriedusių karvių šūdo debesys, tirpstantys karštoje vasaros saulėje – mėšlo kvapo opiumas vietiniams ir pravažiuojantiems žmogėnams. kelių užduočių vykdymas vienu metu karvėms puikiai realizuojamas – neskubant rupšnojant šieną triesti ant savo kaimynės ir mintyse keikti dviratuotus ufonautus. nors kelio vaizdai aplink ir besikeičiantys, kelias ne nuobodus, bet reti kelio ženklai nekalba apie telšius ar kuršėnus, kas pradeda neraminti. privažiavus sankryžą su „stop“ kelio ženklu, bandau įsisavinti nokia gps imtuvą, bet ši šlykštynė toje dykvietėje jokio palydovo nepagavo. džiugu. sankryžoje rodyklė dešinėn rodo į šaukėnus, bet aš gi iš ten ką tik, tik pro užventį. netinka. kadangi mano kelias pagrindinis, o šoniniams stovi „stop“, belieka judėti tik tiesiai. dar keletas kaimų, daug saulės ir neturiningų kelio ženklų su atstumais iki man nežinomų gyvenviečių. pravažiuoju kaunatavą, o netrukus atsirandu ir prie geležinkelio pervažos, o ją įveikus už kelių kilometrų – mano ilgai laukta sankryža jau iš tolo šviečia dideliais mėlynais kelio ženklais ir greičio apribojimu. taip, kelias tas, kurio man reikėjo: palanga-šiauliai. kairėn posūkis į telšius ~12km, o dešinėn šiauliai – 48km.

čia, autobusų stotelėje, darau sustojimą su hematogeno batonėliu, o dviračio spidometras rodo lygiai 80km nuvažiuoto kelio. atstačius jėgas dar laukia nemažas atstumas, todėl skubu judėti toliau. kelias platus, nors taip pot tik po vieną juostą į abu puses, bet dviračiu patogu judėti. kelias iki kuršėnų nykus ir nuobodus, nes beveik visą laiką judėjimas vyksta tiesiai. negelbsti nei kartais pasitaikantys medžiai, o situaciją dar blogina įsibėgėjusi saulė su savo kaitra. iki kuršėnų aš verdu, kepu, keikiuosi ir poteriauju – sunku ir nuobodu. šioje atkarpoje palikau visas savo jėgas. kuršėnus reikia skersai pravažiuoti, o už jų esančioje statoil degalinėje atgaiva šaltu mineralinio buteliuku – savijauta geresnė, bet kojos ir jų sąnariai nenori dirbti toliau – juos man pradėjo skaudėti.

pati sunkiausiai ir nuobodžiausia visos kelionės atkarpa kuršėnai-šiauliai. kelias čia po dvi juostas į abi puses, didžiąją kelio dalį buvo kelkraštis, todėl važiuoti buvo saugiau, bet tas jau buvo giliai vienoje vietoje, nes norėjosi šiandien namo grįžti, o pedalus minčių savanorių nepasitaikė – dar papildomų 20km ir būčiau ėjęs su gegutėmis kukuoti. bet užtat policininkams nebuvo karšta – šioje atkarpoje du jų ekipažai + vienas motociklininkų tandemas. išganingas aplinkkelio viadukas ir motyvacija nuo 22-25km/val. iki pat kelionės pabaigos padidėjo net iki 30-ies ir daugiau.

namai namučiai, jėgų minusas, nuovargis didelis, kojų šlaunų raumenys skaudantys ir „karšti“, 4:27 valandos 128,27km kelionės vidutiniu 28,8km/val. greičiu – bendras vertinimas: labai geras laikas, neblogas maršrutas, nekasdienė treniruotė, kitą kartą pakartočiau.

trasa atrodo taip: vinkšnėnai/šiauliai-bubiai-kurtuvėnai-šaukėnai-užventis-kaunatava-kuršėnai-šiauliai.

Komentarų: 1 on "128km: šiaulių vietovių žvalgyba dviračiu"


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *