218km dviračiu ir pirmasis priartėjimas prie kauno

mano gyvenime labai mažai šeštadienių, per kuriuos kelčiausi 7:00 val., o šiandieninis – vienas iš jų. man net pačiam nesitiki, kad taip anksti atsikėliau, o 7:30 jau važiavau dviračiu. maršrutas buvo suplanuotas toks: vilnius-sudervė-vievis ir jeigu pavyks – žiežmariai. pavyko. nors sinoptikai dieną ir prognozavo didelius karščius, iki ryte oras buvo teisingas dviračiu važiuoti ir kentėtinas iki pietų. iki žiežmarių greitai  davažiavau – vėjas į nugarą darė savo, todėl vidutinis mano greitis buvo 34 km/val. kauniečiai išvažiavo ~8:15 val.

visos šios kelionės priežastis – velomanų kelionė į vilnių apžiūrėti velomaratono trasos. gera mintis juos pasitikti pusiaukelėje, t.y. elektrėnuose, bet kadangi anksčiau išvažiavau, tai pusiaukelėje buvau taip pat anksčiau, o kad nestovėti be reikalo, judėjau kauno link – susitikimo pačiuose žiežmariuose.  tai buvo mano pirmasis priartėjimas dviračiu prie kauno. kauniečių buvo 7 žmogeliukai, iš jų viena mergina. iš vilniečių buvau vienas, bet vilniuje prisijungė dar 2, kas buvo šaunu. mūsų važiavimo tempas buvo lėtesnis, nes važiuoti teko prieš vėją, o ir ne visų dviračiai buvo plentiniai, todėl teko prie jų prisitaikyti – komandinis važiavimas.

su pertraukėle vievyje, vilniuje buvome 12:00 val., kur prie mūsų prisijungė šarūnas (aka sar). iki šios stotelės aš jau buvau numynęs 123 km. atsigaivinę gėrimais važiavome link velomaratono trasos, kur ją neskubėdami ir apvažiavome. varžybų trasos pagrindiniai minusai:

  • grindinys vrublevskio g., kur tarp grindinio trinkelių plentinio dviračio ratai net lenda;
  • aštrūs, 90 laipsnių ir didesni slidūs posūkiai ant trinkelių – šiose vietose reikia būti itin dėmesingam ir atidžiam.

po trasos vilnietis šarūnas visiems parodė kebabinę prie profsąjungų rūmų – ačiū jam už tai. pasistiprinę mes čia sulaukėme ir dar vieno vilniaus atstovo – kristinos. pailsėję pravažiavome užupį, buvome virš užupio esančioje apžvalgos aikštelėje, o po to – į geležinkelio stotį, kur kauniečiai už 25,3 lt patys su savo dviračiais draugais išriedėjo moderniu ir greitu traukiniu namo.

16:00 val., o namo dar nesinori. dviračio spidometras rodo 144 km, tai iki 200 km ne tiek jau ir daug beliko, o lauke laaaaaabai karšta. kaip bebūtų keista, jėgų dar turiu ir bandau siekti 200 km ribos, nors tikrai negalvojau, kad sieksiu tokiu būdu. jėgų, manau, turėjau todėl, kad iki vilniaus nevažiavome greitu tempu, nors man ir norėjosi.

mintį važiuoti iki trakų momentaliai atmečiau, nes kelias visą laiką saulėje + man jis nepatinka. pasirinkau atkarpą vilkpėdė-savanorių pr.-titnago g.-gariūnų viadukas ir vėl atgal, o toks ratukas sudaro 13 km. ši atkarpa man labai gerai žinoma, beveik kasdienė, o ją pasirinkau ir todėl, kad vakare didžioji titnago g. dalis yra pavėsyje – abi važiavimo pusės.

tokių ratukų be sustojimo padariau 3 (3 x 13 = 39 km), o po to teko sustoti ir pasitaisyti kojinę-bumerangą, nes siūlė ant piršto užsisuko ir pradėjo nesmagiai ir skaudžiai spausti. užtvirtinimui dar vieną ratą apsukau, 4-ą, viso 52 km šioje atkarpoje ir grįžtant jau turėjau surinkęs 202 km.besukdamas ratus kilstelėjau bendrą greičio vidurkį, nes greitis vietomis buvo 40 km/val., nors tam tikrose atkarpose jis buvo tik 25 km/val.

mieste lengvai kruizinau 15-20 km/val. greičiu, nes buvo out’as – teko pagulėti prie valdovų rūmų ir pailsėti. šiek tiek atsigavau ir patraukiau namo. kojoms didelio nuovargio nejaučiu, nugara taip pat atlaikė, skauda rankų riešus, o vaizdas šiek tiek vėluoja – toks tas mano nuovargis šiandien.

statistika: ant dviračio užsėdau 7:30, 5 namus įžengiau 20:30, vadinasi šiandien dviračiui skyriau 13 valandų (!) dėmesio.  įveiktas 217,92 km atstumas – man pirmasis gyvenime toks dienos atstumas, vidutinis greitis 26,9 km/val., maksimalus 59,3 km/val., važiavimas dviračiu 8:04 val. skysčių šiandien išgėriau belekiek – preliminariais skaičiavimais ~7 litrus, suvalgiau vieną mažą kebabą, 3 x hematogenus ir ryte pusę duonos riekės su keliais griežinėliais lašinių. svoris prieš kelionę 82,7 kg, grįžus – 78,5 kg.

labai ačiū visiems važiavusiems kauniečiams už tokią puikią pramogą, vilniečiams už kompaniją, o sauliui ir gyčiui už tarpusavio meilę ir gerą humorą.

mūsų kelionės fotoįspūdžiai gyčio ir giedrės akimis. o čia – aš.

8 komentarai on "218km dviračiu ir pirmasis priartėjimas prie kauno"


  1. Man tai nei noro nei sveikatos net iki sporto klubo nusliauzti nera 😉 net mintis yra treneri pasisamdyt, kad botagu pavaikytu -nes ziauriai sveikatos ir noro ner 😀

    Atsakyti


  2. Sauniai pavazinejote, butu smagu prisijungt tokioj kelionej 🙂 nors kaip pastebejau, vien raguoti ratai 🙂 reiktu technika ispradziu matyt isigyt skirta 200 kilometram 🙂 nors gal ir nebutina 🙂

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.