vilniaus velomaratonas 2010: degustuota sporto grupėje

šiandien baigėsi vilniaus velomaratonas 2010 – iš ties buvo šaunus renginys. buvau ir aš ten, kojeles miklinau, žodžiu vietoje nestovėjau. startavau aš sporto grupėje, nors ir ne su hibridiniu dviračiu ten reikėtų važiuoti, savo užsibrėžtus tikslus įvykdžiau – dalyvavau, nors pasąmonėje galvojau apie 8 ratus, o 9 būtų buvę tiesiog nuostabu – nuostabumas įvyko.  renginio organizavimas buvo tikrai geras, neskaitant tai, kad visi startavo nuo ten kur nori, arba nuo tos vietos, kurioje anksčiau su dviračiu atsistojo – „gardų“ numeriai nebuvo svarbu.

paskelbti preliminarūs maratono rezultatai ir galutiniai su ratų laikais – man, kaip pirmą kartą dalyvavusiam, manau, kad labai neblogai: važiavau 110-u startiniu numeriu, baigiau 9 ratus iš 10-ies, įveikta distancija 72 km, finišo laikas 02:04:01, bendroje sporto grupės įskaitoje esu 89-as iš 281, o savo grupėje 50-as iš 115.

kokios mano mintys buvo maratono metu ir po jo:

  • po dviejų ratų mano vidutinis greitis buvo 35,4 km/val., o bendras vidutinis greitis – 34,84 km/val.;
  • mano arkliukas – kalnai/įkalnės ir priešpriešinis vėjas (gariūnų kalnas veltui nenuėjo), nes tokiose atkarpose savo „būrį“ gerai lenkdavau;
  • skysčio užteko 1 litro – buvo pats tas, nes ir saulė labai ir nesvilino;
  • tiesiojoje mane plentiniai į vienus vartus nešiojo, prieš vėją reikėjo atsigroti;
  • trūksta man patirties posūkiuose;
  • vėjas palei nerį buvo žiaurus, greitį vietomis mušė iki 25 km/val. – bet ne man vienam ir tas man patiko. daugelis šioje atkarpoje stengėsi nepersistengti, todėl vis laukdavo, kol atsiras „ratas“, patys nenorėdami vesti, o šis tinginiavimas mušė greitį ir laiką;
  • hibridas per vrublevskio g. trinkeles priešais mindaugo tiltą, vilniuje, eina tik daina, jeigu gerai įsibėgėji, kai plentiniai tuo metu gaili savo dviratės technikos ir ženkliai meta tempą;
  • sėdėti „ant rato“ yra gėris, bet ne tada, kai tau prieš pat nosį pradeda dviratininkai vartytis, o kiti per jų galvas – toks jau tas sportas;
  • jėgų užteko tik 8,5 rato, ko nėra gana, todėl dar treniruotis yra kur ir dėl ko;
  • žiūrovų palaikymas plojimais – kažkas nerealaus, taip užveda, kad atrodo antras kvėpavimas būtų atsidaręs – mane tai labai veikė;
  • nugara/mentis manęs nepavedė, kaip ir mano technika – jie verti šalto alaus ir šviežio tepalo;
  • vienas iš kitų metų galimų tikslų – plentinis dviratis;

ačiū labai organizatoriams ir rėmėjams už tokį nuostabų renginį!

o čia keletas nuotraukų su manimi iš šios sporto šventės:

20 komentarų on "vilniaus velomaratonas 2010: degustuota sporto grupėje"


  1. gal tu nepirk dar plentinio, neatimk paskutinės vilties kokybiškai kartu prasukt giro deSudervė ratuką :))) o tai pagal dabartinę formą tamstai bus relaxinis pasivažinėjimas, o man darbas 😀

    Atsakyti


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *