šešėlio tiesa

kas ilsisi ar miega, kas dausose kliedi,
šešėlis nemiega, budėdamas suka ratus,
pilnaty stebėdamas mūsų sapnus, jis sėdi,
spokso į blyškius veidus, kiurkso neramus.

ruduo čia šalia, senatvė trypia greta,
miega mūs pataluos, bet ne viena,
kur glebus kūnas, kurį laiko žila galva,
ištikimi kaip visada, nes kelio nėra.

sapne ėjimas basam, ištiesus priekin rankas,
audžiant jautrias mintis, su šypsena plačia,
kad dievas yra, šešėlio sargo forma,
budi tamsiam kampe, mėnesienoj stebi mane.

pilnatvę keičia senatvė, raukšlės rėžias gilyn,
senkant gyvenimo akims, mėnulis blėsta greityn,
tyli nebyli aplinka, nuleidžia galvą žemyn,
šešėlio liūdna tiesa, gyvenimas spaudžias tamsyn.

3 komentarai on "šešėlio tiesa"


  1. siulau nesukti sau galvos. Visi susensim ir anksciau ar veliau numirsim. Nieko cia nepakeisi 🙂 Nesuki gi sau smegenu , kad turi 2 kojas, o ne 3 🙂

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.