sudie, sveiki namai!

taip jau būna, kad keletą kartų į metus tenka aplankyti artimuosius, kuo, iš tiesų, būtų galima mėgautis kur kas dažniau, jei ne jei. atstumas nuo vilniaus padorus, tik iki šiaulių, taigi viso labo tik ~230 km gaunasi, o važiuojant dyzelinu kelionė ne taip jau skaudžiai piniginei ir jaučiasi. iš tiesų, tai dažniausiai būna pliusas finansine prasme, konvertavus automobilio vežamą turinį. o jeigu būti visiškai atviram, gryžus namo visada vyksta stebuklas – lengvojo automobilio virsmas krovininiu sunkvežimiu ir labai nedaug tam stebuklui trūksta iki tapimo bulvių kasimo mašina. na, be technikos yra dar ir motyvas grįžti namo, nes jautiesi laukiamas, išsiilgtas, o maisto patiekalų asortimentas taip pat nėra paskutinėje vietoje.

mano kantrumo riba, priklausomai nuo nuotaikos ir  namiškių postringavimo ir kalbų, svyruoja 30-60 minučių intervale, nes po tiek laiko man pradeda skaudėti galvą nuo mokymų, pamokymų, gyvenimo tiesų kišimo į galvą, „papasakok kaip gyveni“, „suvalgyk dar šitą ir aną“ ir dar daug ko. džiugu, kad po keletos metų prie manęs ir sesuo prisijungė – mes nesame pratę prie tokio balsų srauto ir dėmesio, jo mums per daug. na nežinau, suk kokiomis mintimis kiti važiuoja namo, bet aš važiuoju vis su ta pačia utopine mintimi pailsėti, kas banaliu požiūriu reiškia patylėti kartu su artimais žmonėmis. pastebėjau, kad mano kantrybės intervalas tiesiogiai priklausomas nuo valgymo proceso, nes turbūt tai yra vienintelė priežastis negirdėti ir nekalbėti, be wc, žinoma.

viso to ilgesio ir kelionės atsikandama greitai, todėl namo grįžimo dieną greitasis traukinys iš pat ryto trepsi prie durų laukdamas jau supakuotų ryšulėlių su balandėliais (šis maistas 100% garantuotas, tradicija), dešromis, lašiniais, kepta duona, bulvių ir obuolių maišais ir uogienėmis, kurių stiklainių barškėjimas lydi visą kelionę. sudie, sveiki namai, man reikia laiko nuo jūsų pailsėti grįžus į savus namus, kad būtų galima pasimėgauti tyla.

2 komentarai on "sudie, sveiki namai!"


  1. na nezinau nezinau… kazkaip pragmatiskai viska nusvieti. Man atrodo, kad tai zmones, kurie priima tave toki koks esi- net gi jeigu isklausai kazkokiu priekaistu ar kalbu, bet vis vien zinai, kad jie tau nori tik gero. Idealiausia, kai gali pats savim pasirupint, neuzkrauti savo kazkokiu problemu jiems. Bet jeigu kas nors atsitinka ,pries ka tu esi bejegis, tai vieninteliai zmones , kuriems tu busi reikalingas bet koks. Todel ir priesaikos tarp svetimu zmoniu „israstos“ ( vyrui ir zmonai -dziaugsme ir varge…), o artimiesiems ju nereikia viskas ir be zodziu aisku…Siandien balandeliai, o rytoj jie uz tave viska atiduos…

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *