pasirinkimo kolizija

mes gerai suprantame, kad net varškės sūrelį kartais būna oi kaip nelengva parduotuvėje išsirinkti – žiūrime tai į kainą, tai į galiojimo datą, spalvotų popierėlių raštus, gamintoją – vis bandome rasti rimtą, mūsų sprendimą įtakojantį, faktorių, kurio dažniausiai nėra, dėl ko mes spjauname į tą reikalą ir pasirinkę bet kokius, vakar prie žydrojo televizoriaus ekrano žiaumodami burbame sau po nosimi, kad vis tik reikėjo kitus sūrelius pasirinkti.

gyvenimas neapsiriboja vien tik sūrelių ar alaus asortimentu, tenka priimti ir kur kas rimtesnius sprendimus – kokią aukštąją mokyklą pasirinkti, ar kokiame darbe savo jėgomis papildyti kolektyvo pajėgas. iš pažiūros piniginė sprendimo pusė dažniausiai yra pagrindinė, bet ne visais atvejais pinigai mums motyvuoja, nes gerai apmokamas darbas anaiptol gali nebūti svajonių darbu, o pigią prekę šunys ėda. darbe su laiku ateina ir kiti motyvatoriai: savijauta, kolektyvas, atmosfera, galimybės save realizuoti ir veikti, tiek ta pati veikimo laisvė – kaip saldainis, suvyniotas į apetitą žadinantį spalvotą popieriuką, viduje gali būti griliažinis ir neskanus (nemėgstu griliažinių saldainių, pripažįstu bonbonkes ir šokoladinius). pasirinkimo kolizija, kurią labai gerai įprasmina liujiso kerolio dialogas iš pasakos „alisa stebuklų šalyje“:

alisa prieina kryžkelę, kurioje medyje tupi išmintingasis katinas.

– kuriuo keliu man toliau eiti? – paklausė alisa.

katinas klausia:

– o kur tu norėtum nueiti?

– aš nežinau, kur norėčiau eiti, atsake alisa.

– jeigu nežinai, kur nori nueiti, tada nėra jokio skirtumo, kurį kelią pasirinksi, – atsakė išmintingasis katinas.

ne visi dalykai tais pačiais vardas gali būti palyginami, o pasirinkti esame priversti.

7 komentarai on "pasirinkimo kolizija"


  1. man nuomone, pasirinkimo laisvė tik iliuzija, kuria mes save guodžiame, kai norime galvoti, kad esame savo gyvenimo šeimininkai. Bendrai paėmus, juk rezultatas tai pas visus vienodas kokiu keliu beeitum 🙂

    Atsakyti

  2. įdomus pastebėjimas, ir panašu, kad tai tiesa – jokio pasirinkimo nėra, viskas jau yra nuspręsta už mus, savotiška savęs apgaulė ir pateisinimas.

    Atsakyti

  3. O man tas požiūris „jokio pasirinkimo nėra“ daug panašesnis į iliuziją. Daug lengviau save guosti ir teisinti, kai apsimeti, jog nuo tavęs nieko nepriklauso.

    Atsakyti

  4. daugiau turiu omeny, kad galutinis visų taškas- mirtis. Ir pasirinkimo tikrai nėra šitu klausimu :D. Aišku galim link jo eiti niurzgėdami, švilpaudami, dirbdami iki nukritimo (o tai tik artina galutinį tašką :)) ar pergyvendami, kad netelpi į vieną ar kitą normą. Bet visumoje ar verta sukti galvą… Kaip atėjei taip ir išeisi -ir koks skirtumas kokiu keliu 🙂

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.