šūdo gamyklėlė ir vanduo

pratęsiant virsmo temą, aną dieną mane dar viena mintis aplankė ramiai sau tupykloje medituojantį. klausimo esmė tokia: kodėl visą dieną nieko nevalgius tenka ant puodo sėdėti ir rimtą reikalą agreguoti? su maistu viskas aišku – kietas pavidalas virsta kieta ruda medžiaga, nors būna ir išimčių dėl jos kietumo, bet čia jau detalės. bet kodėl visą dieną vartojant tik arbatą gaunamas toks pats efektas? žmogaus kūną sudaro ~70% vandens, kuris yra užsiima nereikalingų ištirpusių medžiagų šalinimu, taip pat palaiko kūno temperatūra ir yra statybinė medžiaga įvairiausio plauko cheminėms reakcijoms mūsų organizme vykti, todėl žmogui per dieną rekomenduojama išgerti apie 2 litrus vandens, neįskaičiuojant kavos. antuanas de sent-egziuperi yra taikliai pastebėjęs:

per maža pasakyti, kad tu reikalingas gyvybei – tu pats esi gyvybė.

taip renkant ir sisteminant informaciją, mes, žmonės, esame ne kas kita kaip ~70% balos, todėl tokie posakiai kaip „palaida bala“ ar „šlapia vieta“ įgyja visai kitokį atspalvį, o tokių žodžių menką vertę pilnai pateisina vandens kaloringumas, kuris yra 0 kalorijų. neįtikimai atrodo, kad net tie likę 30% sugeba sudaryti tokia painią infrastruktūrą, kurią galima ranka paliesti ir tai ne tik visi gyvi organizmai, bet ir flora bei fauna. grįžtant į pradžią, nieko nevalgymas man yra lygus arbatos gėrimui, tiek, kiek priklauso – 2 litrus, bet čia be arbatžolių dar dalyvauja ir medus, o tokio komplekso, pasirodo, užtenka rudžio užuomazgos pradėti.

5 komentarai on "šūdo gamyklėlė ir vanduo"


  1. Na, ir pamąstymai… Bet jei jau mastai, tai zarnynas nėra visiškai svarus po meditaciju 🙂 Del to ir ne viena diena gali nieko nevalgyt, tik gert, o efektas tas pats bus 🙂

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.