kažko žmonyse paieška internete

internetas ir google senai yra sinonimai žmonių galvose ir be jų dauguma neįsivaizduoja naršymo internete, kai ta pati didžioji internautų dalis savo mėgiamoje naršyklėje google yra pasidarę savo namų puslapiu (angl. home page). nesvarbu, kokią gudrią paieškos sistemą mes naudojame, jis nėra visagalė, o jos rezultatai yra apriboti įvairiausių priežasčių, apie kurias čia ir pamąstysiu.

  • šia prasme aš sutinku, kad jeigu tavęs nėra internete, tavęs nėra visai, o įmonei neturėti internetinės svetainės, tai ne tik kad savęs negerbti, bet ir nesiorientuoti į verslą. dažnai kyla aibė diskusijų, graži svetainė ar ne, funkcionali ji ar neinformatyvi ir pan., bet ji arba yra, arba jos nėra, nes skambinti informaciniu telefonu ir teirautis įmonės kontaktinio telefono tikrai nėra patraukliu šiame kompiuterizuotos vergijos amžiuje. taip mes apribojame save būti pastebėtais, o 25 lt per metus už svetainės talpinimą net blog’eriai gali sau leisti.
  • 1-ame punkte aišku, kad asilu būnant žmonių gyvenimą nelengva turėtų būti gyventi, o sekantis akcentas yra turinys. man, kaip informacijos ieškovui, nėra svarbu unikalus tas turinys ar ne, nes aš nesu paieškos sistema, man kur kas yra svarbiau rasti tai, ko aš ieškau ir gauti kiek įmanoma išsamesnę informaciją apie paieškos turinį. internetinės svetainės dizainas gali būti kliuvinys, bet jeigu turinys yra tai, ko man reikia, dizaino prasmė blanksta, nebent juodame fone juodomis raidėmis būtų parašyta. plagiatais mes dar ilgai būsime, todėl daugelis nesivargina detaliau aprašyti savo paslaugas su detalėmis, nes kur kas paprasčiau tai nukopijuoti nuo konkurentų rinkinio arba kreivai išversti su google vertėju ir džiaugtis gausiu turinio kiekiu, kai dažnas net iki antro sakinio nedaskaito. galbūt tai prarastas potencialus klientas.
  • paskutinis, ir pats svarbiausias punktas – paieškos sistemos nereitinguoja kliento gabumų, elgsenos, požiūrio, patikimumo ir daug kitų faktorių, kurių į svetainę įdėti neina. dalykas čia slidus, nes kas vienam tinka, kitam gali visiškai būti nepriimtina ir vienos tiesios čia nėra ir būti negali, nes jos iš tiesų vienos nėra. labiau tai taikoma mažesnėms įmonėms, kurio dar neturi vietos po saule, arba ta vieta labai mažame plotelyje ir debesuota, bet ja tikėti ir pasitikėti iš tiesų yra labai ir labai sunku, nes darbuose dauguma žmonių nėra linkę rizikuoti, o savo darbdavių akivaizdoje jie laukia tik saldaus užpakaliuko savo liežuvėliams. kažkur svetur, už jūrų marių ir lietuvos sienų, yra išvystytos mažos parduotuvėlės, kad ir maisto, kurios remiasi asmeninio šeimininko dėmesiu ir šypsena, kai tuo tarpu pas mus verslas prasideda nuo išankstinės sąskaitos-faktūros.

kokie kriterijai mums yra svarbus individualiai, mes net pasakyti daugumos jų negalime, mes juos jaučiame visumoje ir vidinis balsas čia irgi dalyvauja, bet rasti telefono numerį, pakalbėti ir yra tas užčiuoptas pulsas, kuris mums daug ką ir išduoda – apie jį ir apie mus. santykių gyvenime ogi viskas lygiai taip pat – šnektelėjai ir taškai ant „i“ sudėti. pabaigai: dirbama su žmonėmis, o ne su įmonėmis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.