veidmainiai veidai

matau aš juos beveik kas dieną, besišypsančius į akis, pataikaujančiomis arba piktomis akimis į mane žiūrinčius, kurių akys yra melo sklidinos. prisisunkę asmeninės didybės jie vertina mane iš aukšto, bando žeminti, kąsti. dalis iš jų nustojo sveikintis, nes jie jaučiasi teisiais, šypsodamiesi ir kišenėse gniauždami kumščius arba už nugaros slėpdami kastuvą mano asmenybei ir nuomonei užkasti. aš stebiu ir suprantu, kartais patyliu, užsirašau ir pasižymiu. jų nuvertinti aš negaliu, kaip ir jie nežino, kas aš toks ir iš kur esu kilęs. silpna jų vieta – pinigai, o su manimi yra kitaip. aš žmogus, todėl ir aš esu silpnas, bet aš turiu akmenį užantyje, kurį galiu netikėtai sviesti. tai vienas iš ginklų, bet ne tik mano. juokeliai ir pašaipos – toks jų smurtinis psichologinis bendravimas. manau, kad mano durys sulauks besibeldžiančiųjų, kurių veidai bus kiek kitokie, aš tai jaučiu. mano galvos linksėjimas nėra tolygus asiliuko linksėjimui į taktą, o aš turiu kompetencijos tose bendravimo įžvalgose. tobulėti visiems ribų nėra. taip, aš šypsausi, bet šypsosi tik mano veidas. tik tiek.

4 komentarai on "veidmainiai veidai"

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *