minčių srautas #2

sėdžiu ir buvai nardau po langus be jokio tikslo. kažką norisi turiningo atlikti, bet galvoje įkaltas bukas kuolas. bukas esu dabar ir aš, sėdžiu ir nežinau, ką veikiu ir kodėl sėdžiu, nors laikas būtų jau miegoti. priešais juodas televizoriaus ekranas garsiai skleidžia tylą, kuri neužgožia aplinkos skleidžiamų garsų. tyla pasyvi ir ji nekonkuruoja, nors taip norėtųsi pabūti tyliai ir negirdėti net klaviatūros kaukšint. tyla bukina. noriu parašyti, bet mintys bėga lauk nuo manęs, palikdamos tuščią mano žvilgsnį į kitą erdvę. jaučiu, kad pradedu išsisemti, nors sau aš jau esu išsisėmęs, o skaitytojai kažką dar tame mato. chaosas irgi turi tvarką, pedantišką tvarką. minčių trupiniais aš lesinu kaimynų paukštukus, bet to šlamšto iš tolo prisibijo. šaunuoliai jie! mano raidės liejasi ir tirpsta erdvėje lyg daug laivelių, iš kurių tik nedaugelis iškelia nuoširdumo bures, nes kiti burių neturi, jiems niekas jų nedavė, neleido pasirinkti, išsiverkti jų ar užsidirbti joms. nors rytoj ir balius, kaukės visada po ranka, nutrintos ir nunešiotos, atidengiančios tikrojo veido lopinėlius, nematomo žmogaus raupsuotą odą. nėra noro rašyti, kai kitą dieną atsiminimai valgys šias eilutes tyliai ir nečepsėdami ir linksėdami sau tyliai galva atsisukę pamatys, kad takelis yra tik pirmyn, o žengto žingsnio vietoje atsiranda nebūtis.

5 komentarai on "minčių srautas #2"

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.