gydausi pats ir mane gydo

skamba, lyg būčiau ligonis, bet kitoks ir negali būti, kai tave dauguma tokių suka, o džiugina tai, kad ne kas dieną. gydytis aš pradėjau prieš 3-etą metų ir stengiuosi šia linija ir toliau eiti. tobulas dalykas yra anksti nesikelti ir dėl nieko nesinervinti bei nesijaudinti. pavadinčiau tai sveikatos eliksyru. gyvenimas žiaurus, mes tai žinome, nors ne visiems – vieniems tai trunka trumpai, kitiems ilgiau, o pilkajai masei tai trunka visą gyvenimą. bandau pataikyti į tą vidurinį sektorių, bet tai yra sunkiau nei aš galėjau įsivaizduoti, lyg viena koja stovėčiau ant vienos ledo lyties, o kita, stovėdama ant ant kito ledo luito, nestabiliai tai artėtų, tai toltų, neleisdama man antrosios kojos įkelti. aš gal aš tam tiesiog esu negabus. čia sportas ir tam reikia gabumų, noro ir tinkamos sveikatos, todėl aš gydausi, suteikdamas ir grįžtamąjį ryšį – sau, gydytojams, tokiems kaip aš pacientams. gydymas procesas yra spalvotas ir vien tuom jis jau žavus. tavo „gydo“, o tu šypsaisi, todėl daktaras nori dar labiau „gydyti“. kiekvienas bando patobulėti, palavinti balso stygas ar vidinę ramybę ir pasikelti sau nuotaiką. dažna intervencija man nepatinka, nesu aš ligonis, kad šalia manęs būtų pastatytas asmens sargybinis. beje, gydymas jau senai tapo nuotolinis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.