kaukė

kartais su ja taip susigyveni, kad sunku būna ją nuplėšti. kartais norisi, kad kiti matytų tik kaukę arba tai, ką jie patys nori matyti. mano kaukė yra chameleonas, sugeba pasikeisti, kai aš to noriu ir kartais, kai aš to nenoriu. žaidimu to nepavadinsi, tai gyvenimas, kuris ne visada rožėmis klotas ir kuriame kelio pasirinkimas dažnai nuo mūsų nepriklauso. aš žinau tikslią vietą, į kurią mintyse su šypsena, kartais siunčiu. būna momentų, kai nesinori šypsotis ir nesinori tokių kryptingų situacijų, nes tai lyg energetinė bedugnė, pasireiškiantys žilstančiais plaukais. kaukė stipri, bet po ja mes esame pažeidžiami, bet ne silpni, jautrūs, bet ne verksniai.

kaukė dirba, 8-ias valandas – tai lyg kaklaraiščio rišimas ir savęs į jo kilpą nėrimas. svarstau, ar verta nešioti kaklaraiščius.

2 komentarai on "kaukė"

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.