kalėdos: silkė su mezym

persivalgymas – siaubinga nuodėmė, be kita ko, dar ir apkraunanti mūsų skrandį, kuris pradeda mus migdyti ir vienoje vietoje generuoti nekvapnias dujas. šiais metais aš jau atsargesnis, žinojau, kas manęs laukia, todėl nesibaigiančioje 3-jų dienų valgymo fiestoje, rasdavau laiko į racioną įterpti ir vieną kitą tabletę mezym’o, kurio galiojimo laikas vis viena jau buvo pasibaigęs. kūčios ir kalėdos yra ne kas kita, kaip ir dar viena oficiali proga su visais pasipykti, kad po metų, atslūgus įtampai, vėl susitikti ir visus apšnekėti. priverstinis ir parodinis bažnyčios lankymas nėra katalikybės išraiška, bet mes šį vaidmenį puikiai atliekame, šou kaimynams ir apkalboms. žolės padažymas žiemą netinka, per daug akivaizdus skirtumas, net ir šlapinimasis ant sniego per stipru, nors mintis yra gana aiški, ką mes čia norime pasakyti. už mielos ir gražios šventės slepiasi nesutarimai, peštynės dėl dovanėlių pirkimo, pas ką važiuoti, kaip apsirengti ir kiek laiko būti. tylus cirkas žiemą, kai grįžus namo gali pasakyti „metus ramu“.

nėra taip tamsu, kaip rašau, nėra ir 1:1, bet kažkodėl po namiškių grįžus namo taip miela ir malonu, kad tyla ir tuščias skrandis yra tarsi rojus. šventės – viena iš sočių mazochizmo rūšių.

6 komentarai on "kalėdos: silkė su mezym"


  1. O man nieko nėra baisiau, kada yra dejuojama nuo ….persivalgymo. Ir kada močiutės bažnyčioje perkreiptu veidu sėdi ir atgailauja už viso pasaulio nuodėmes.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.