laukiantis judėjimas

kartais neturiu kantrybės bendravime su lėtesniais žmonėmis, nes neturiu nei norų, nei jėgų, mane jie erzina. erzina kaip naktinė skalbimo mašina neleidžia užmigti, kaip rytinis žadintuvas trukdo sutraukti dar vieną-kitą sapną. taip, aš kartais būnu toks, nors kaip iš atominio reaktoriaus apsauginio gaubto, kartais prasisunkia vienas-kitas lašas būsenos radiacijos. lėtas, tai dar ne flegmatikas ir atvirkščiai, bet pasisakysiu apie mišrią jų koaliciją. jie tame nieko blogo nemato, ko aš kartais jiems pavydžiu to belgiško ramumo. mano matematinė logika tokia: į kuo fiksuoto ilgio laiką (mes gi ne amžini šioje žemėje), sutalpinti kuo daugiau informacijos, turinio, veiksmo, pojūčių ir gyvenimo, todėl laukti nėra vardan ko. vardan lūpų pasidažymo, pašildyto maisto keptuvės, lėto ėjimo ir kalbėjimo ne apie tylą? – ypač kai nori būti kempine ir traukti į save aplinką ausinuke garsiai skambant nuotaikingai melodijai, kuri ne tik pakelia nuotaiką, bet įkvepia judėjimui, kad tik bėgti norisi. šis stadionas mano gyvenimo maratone man mielas, bet, deja, ne jame viename aš sportuoju.

matyt, man vyriškas pms’as. praeis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *