kurčias vaikas, arba kodas du dvylika trečdalis prieš pirmą

„suteik kiekvienai dienai šansą tapti gražiausia tavo gyvenimo diena“ – taip išprotavo  M.Twain’as.

bet geras jumoristas, ar gi ne? ar ne ar ne ar ne..

na taip, svarbu suteikti dienai galimybę – pabusti, pasirąžyti, pagalvoti apie tai, kokia graži ir prasminga ji bus, kaip tu gerai jautiesi, koks esi  laimingas, kad pabudai, kad šaldytuve turi mėsytės (gal net alaus kur rastum, o labai norėdamas – ir kokį apčiulptą saldainį), o patį šaldytuvą puošia koks užsienio šaly kniauktas magnetukas. ane ane ane.

ir koks esi laimingas (jei tu esi ji, tai išvis beprotiškai taškaisi laimėm), kai spintoje guli švarūs kvepiantys rankšluosčiai, niekada nepritrūksti juodų kojinių (net iki penktadienio), o tavo apatiniai iš akropolio (ne maximos).

ir kaip tau svarbu tavo automobilis – ir jei dar pagaminimo data prasideda skaičiumi 2 – tu jau esi ten kažkoks pirdžius, nevalia ir benzino didelėm kainom skųstis.

aš mėgstu brangią kavą gerti vakarais. bet paskui “blūdiju” ir negaliu užmigti. lenda į galvą mintys, tokios kiauros ir tuščios, kaip ir pati galva (nebūtų galvoje tuščios vietos, tai nelystų. elementaru.).

dar mėgstu gražų vaizdą pro langą. tokį iš aukštai į žemai. kad didysis brolis Ego irgi galėtų pasidžiaugti.

mėgstu ilgesį. bet tik su sąlyga, jog tai, ko ilgiesi,  yra optimaliai pasiekiama, o ne bergždžiai apgailima… nes tada tai ne ilgesys, o depresija.

dar mėgstu prisiminti senus gražius dalykus (žvilgsnis, žodis, mostas), kurie mažom pėdutėm nubėga per nugarą palikdami pašiurpusią odą ir šypseną veide.

dabar turėčiau visiems pasiūlyti pasakyti brangiems žmonėms kaip juos mylite.

neskubėkite, galbūt jums visai tai nenaudinga..

tik linkiu vieną dieną atsistojus vidury kelio NESUVOKTI, kad ir vėl pavasaris, o jūs vis dar liūdite VIENAS.

„laimė aplanko tuos, kurie patenkinti savimi“ – A.Schopenhauer’is.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *