tikėjimas ir visokios viltys

sykį gyvenime gavau dovanų. sausainių pakelį. ir moralas man sako – šiuolaikinis vyras labai nubobėjo, verkšlena apie savo jausmus, lygias teises, galimybes, norą saugumo ir šilumos. tai gal geriau sausainių pasitrupinti į lovą, tai nors ryte niekas į ausį apie neišpildytas viltis nešiukšlintų.

aš ir klystu. o vyras? jis nebeatleidžia moteriškų (rašau apie gražius dalykus) paklydimų, ir dar gi savus apvelka emociniais kostiumėliais, kuriuos lukštendama tejaučiu tik abortinius jausmus. maždaug: šiandien aš tave suspardysiu, bet apie tai šiandien nedrįsk su manim šnekėt, nes aš labai pavargęs, o tu man vėl pis* protą, kaip visada…

tikiu, jog per porą  (gal net dešimčių) metų vyrams tos pačios pūtės atsibosta, o juk, žinia, jie visi medžiotojai (vilkas ir į mėnulį žiūrėdamas staugia, o šuns žvilgsnis visada link sasyskų). jei sakot, kad „vyras ne vyras, jei reikalui esant nesugeba per tą prigimti perlipt“, tai tiesiai šviesai rašau – gyvenime sutikau tik sausainius.

o aš tokia nuostabi – atsiduočiau už kondensuoto pieno skardinę.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *