pakeičiau svajonę

šiandien ta diena, kai tikslai persistumdo smegenų vingiuose, kur neišvengiama nuostolių. šiandien galutinai ir negrąžinamai atsisveikinau su viena žydrąja savo svajone, kurios vietą greitu laiku užims carbon-white spalva. maniau, kad bus sunkiau prarasti šią seną, mielą ir sunkią svajonę, bet buvo lengviau, nepalyginsi išėjimui iš darbo išdirbus 7-erius metus. aš norėčiau būti stiprus ir išspręsti kitas berūdijančias savo svajones, kurių ne tiek daug ir yra. paprasčiausia iš jų bus baldas, nors ir nepigiai kainuojantis. sunku apibūdinti, koks yra tas svajonės virsmas, kas tai per jausmas. tai lyg duobė, bet ne iki kaklo. pesimistinė pusė čia laimi ir tuo mėgaujasi – praeitis nušluota, o ateitis šviesesnė. nėra dažnas gyvenimo įvykis, kai pats sau gali paspausti ranką ir savimi didžiuotis, nesvarbu, ar dėl prarastos svajonės, ar dėl naujai atrastos.

kiekvienas iš mūsų savaip kraustosi iš proto.

čia visi sutaria, tiek vyrai, tiek ir moterys – iš proto kraustosi visi, o tai savo laimės, svajonių, perstumdymas ir vaikymasis. taip mes išduodame savo svajones.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *