lyg tyčia, šiandien vėjuota: dviračio sezonas atidarytas

ryte nebepriežasčių lengvai nebuvo sveikatos, ypač atsikėlus prieš 8 val. ryto. rytinė saulė pavėsyje rodė -2, o tiesioginiuose saulės spinduliuose +22, kas lengvai motyvavo ieškoti dviratininko aprangos. ilgai brandintas sprendimas pradėjo vystytis ta teisinga linkme, kuriai jau anksčiau reikėjo rasti drąsos.

galinį scott’o kaliošą reikėjo dapūsti, nes oro buvo tik viršuje, o priekinis ratas per žiemą išlaikė jam inžinierių suprojektuotą formą ir turinį. dviratis neplautas, nevalytas, tepalo ant grandinės dar rasta, prašosi testdraivo, o на скорость не влияет. gertuvė nuo rudens buvo užpildyta kažkokia chemija, kurią išpylęs pusei buto teko kvapo pavojų skelbti. mankštos taip pat nepamišau, kuri pusė velnio gavosi.

apranga – klasikinė kopūstinė su iš anksto nustatytu eiliškumu: raudoni berankoviai sportiniai marškinėliai, ant viršaus juodi berankoviai, po to žali dviratininko trumpomis rankovėmis, ant jų windstopper’is ilgomis rankovėmis, dar vieni dviratininko marškinėliai ilgomis rankovėmis, kuriuos vainikavo šiltas juodas jumperis. viso 6 vnt. dviems šalčio atmušti. apatinė dalis – ilgos neperpučiamos dviratininko kelnės, žieminės slidininko kojinės iki kelių, dviratininko batai ir antbačiai. ausinukas ir pošalmis yra must bet kokiu sezonu. sezoną pradėjau 4713 km spidometro rodmeniu.

išriedėjau. pirmi pojūčiai geri, tik šalta ausims ir veidui. refleksai iškabinti batus iš klipsinių pedalų niekur nedingo. standartinę savo trasą lengvai modifikavau, kad išvengti miegamųjų rajonų gatvių duobių. minasi maloniai, ne per karšta, bet ir ne šalta, nuo šalto vėjo gelbsti odinės pirštinės. mindamas tiesiąja buvau didvyriškai savimi patenkintas, na o įkalnėse vienareikšmiškai buvo жопа – kojų raumenys dega, ištvermės kiauras nulis, o žodis „jėga“ likęs tik prisiminimuose. liūdesys kaip reta, prarastos 2-3 galinės žvaigždės. kvėpavimui šaltas oras  iš pradžių buvo negailestingas, vėliau apsipratau ir oras jau nebebuvo toks šaltas gerklei. sunkiai yriausi į kalnus, kuriuose kojos degė, bet išdidžiai važiavau lygumomis. pirmasis nemalonumas priminė prie valakampių tilto – galinis kaliošas, kad jį kur velnias ir pirmas pitstopas. šį kartą buvau apdairus, pasiėmiau kuprinę su dar vienu šiltu apdaru, šaliku ir pompa. atsiradau mieste, kuris pilnas liaudies su šalikais. nors tikslas buvo lengvas pasivėžinimas, bet jis de fakto virto į nevykusią treniruotę. pasukiojus porą ratų centre, pajudėjau link vingio parko, kuris buvo tarpinė grandis maršrute link gariūnų kalno, mano treniruočių vietos. dar vienas sustojimas ratui dasipūsti – tai pradėjo erzinti.

šiandien vėjuota ir savanorių pr., kurį pradėjau 28, o baigiau 23 km/val. greičiu ir be jėgų savo reaktorių aušindamas paprastu šaltu vandeniu. slabakas. nors galvojau apsukti tik savanoriais ratą, pagunda nugalėjo, nors titnago g. yra pavėsyje ir tai atsiliepia temperatūrų skirtumui. žengus vieną koją, reikia įtraukti ir kitą – pajudėjau link gariūnų kalno su mintimi, kad apsiribosiu tik žvilgsniu į jį svajodamas, kaip prisirijęs žalių obuolių namie žaliai dažyčiau klozetą. vietoje atsiradau bejėgis ir dar padangą teko dar kartą dasipūsti. čia aš ir miriau – neskaitant to, kad į kalną vos užropojau, matydamas, kaip sraigės ir ežiai mane lenkia, tai kalno apačioje dūsavau tuščiu ratu ir degančiais kojų raumenimis. planai pasikeitė ir iki karoliniškių naujuoju vilniaus apvažiavimu kulniavau pėstute, tempdamas raišą savo žirgą. prisipūtęs datraukiau iki šeškinės, kur vėl teko refilinti orą. prie namų pajaučiau ir kojų šlaunis, kurias skaudėjo (!), spidometras rodė 53,05 km, o vidutinis greitis 18,3. čia norėjau tik vieno – maisto! duše kojomis pamakalavęs geltoną vandenį ir nusiprausęs prakaitą, kelionėje buvau numetęs 1,3 kg. grįžau apspangęs, pavalgiau ir pamiegojau, bet galvos žvairumas liko, kaip mano patirtis rodo – rytoj ryte viskas jau bus gerai.

apibendrinimas: forma prarasta, greičiau važiuojant šala ir rankos, kojos su antbačiais, ausys ir veidas, pagrinde kakta. reikia naujo maitinimo elemento galiniam mirksiukui ir naujos kameros. vis tik keista važiuoti sausu plentu, kai aplinkui sniegu nuklotos pievos ir laukai. skauda užpakalį. o važiavimas dviračiu – žavi ir tai anksčiausiai mano atidarytas dviračio sezonas.

13 komentarų on "lyg tyčia, šiandien vėjuota: dviračio sezonas atidarytas"


  1. aš tai atidariau Login’o pirmą dieną sezoną 🙂 tik aišku ne tiek daug ir numyniau ~27km tik. Na ir keista, kad tiek daug maikių rengiesi. Nejaugi neužtenka vienos ir striukės su kapišonu + kepurė ar kojinė?

    Atsakyti

  2. reikia tą šiltą striukę turėti, nes kitaip tikrai šalta. paprasta netinka, reikia dviratininko aprangos :). o 27 km tai skaitau tikrai nemažai kaip pirmą dieną, sveikinu!

    Atsakyti



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *