lenkų invazija

per šv. velykas buvau namie, šiauliuose,pas namiškius. daug valgiau, šiek tiek vyno gėriau, kalbėjomės ir pykomės, juokėmės ir verkėme, visi prisiminėme savo jaunas dieneles, kurios, jau, deja, nebegrįš pas mus, nebent mes grįšime su šiais prisiminimais pas savo vaikus ir vėliau tapsime jų prisiminimais. grįžtant prie valgio, kaip įprasta dominavo balandėliai – jie tinka visomis šventėmis – ir kiaušinių dienai paminėti, ir naujiesiems metams. o kokia kelionė namo, jeigu neprikrauna pilnas terbas maisto, kurios ruošimas prasideda dar net neatvykus į namus, ko pasekoje namo teko partempti didžiausią maišą maisto produktų + bulvių maišą automobilio bagažinėje, lyg vilniuje bulvių deficitas būtų. žinoma, kad išvengti ginčų ir pasirodyti geriems, tenka su viskuo sutikti ir viską paimti, nes galų gale mes visi esame maisto naikinimo mašinos. kraudamas maistą į šaldytuvą radau virtą kumpį – visai neblogai atrodo, gerai tinka sumuštiniams gaminti, tik kad jis pagamintas lenkijoje. kilmės šalis nieko blogo nesako, bet iš karto prisiminiau lenkiškas dešras iš kraujo plazmos – susižavėjimas šia maisto dovana pradeda blėsti.

šiandien vakare, nustojus lietui ir pasnaudus valandėlę, pėsti susiruošiau iki darbo – einu, dairausi ir pastebiu, kad konstitucijos pr. vilniuje stulpai lenkiški – pirma į galvą šovusi mintis: negi patys stulpų negalime pasigaminti? bet ne čia pagrindinė mintis šio įvykio – negana to, kad wilno nasze, tai dar visi kampai bus nužymėti lenkiškais lipdukais, o po to ir gatvių pavadinimai, ir miestų, o ką besakyti, kad iki prezidentės d.grybauskaitės božena šalį valdė. gaila, bet nieko lietuviškai tautiško aš tame nematau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.