nedamuštų bonkių sindromas

daug pas mane to gėrio, o dar daugiau – išgerta. juokas juokais, bet tai irgi sporto šaka. nors dabar sakau, kad savo jau atsigėriau, būna smagu prisiminti tas kartais prisimenamas, įsimintinas, gyvenimo akimirkas. dar viena liga, kuri negydoma tabletėmis arba sirupu nuo kosulio. ląstelių naikinimas visada kėlė įtarimus, o bendraminčiai mokslininkai taip ir nepaleido šios minties iš rankų.

keičiasi tik įpročiai, visa kita yra gera laiko ir profesionalumo maskuotė, kai veidas pats kalba už save. daugumai 20 km važiavimas dviračiu yra beprotiškai tolimas atstumas, o kitus taurė vyno sukelia savaitės pagirias – xxi amžiaus veganai. politika čia paprasta ir byloja – svečiams ir sau reikia turėti šlakelį, o likutį palikti garuoti būtų šventvagiška. aš nemėgstu pusbutelių, užimančių deficitinę potencialiai pilnų butelių vietą, nes jie mane erzina. nemėgstančio alkoholio aš neperku, bet visi žinome, kaip nutinka.

dar viena darbo profesija, tik laisvalaikiai čia sekmadieniais-pirmadieniais ir gerai suprantama kodėl.

2 komentarai on "nedamuštų bonkių sindromas"

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *