važiavau kur nevažiavęs arba persūdytos galimybės

sekmadienio rytas, nulinis debesuotumas, trumpa vasarinė dviratininko apranga, padidintos skystų ir nelabai maisto atsargos ir foto aparatas užantyje, kuris čia visai nesiderino. yra lietuvoje ką pamatyti ir ką įamžinti, tik su dviratininko treniruote tai nesuderinama, nes kiekvienas sustojimas yra peilis ir energijos praradimas. deja. bet apie viską nuosekliai.

užmanymas buvo vienoks, o gavosi kiek kitaip. vilnius-avižieniai-sudervė reikalas aiškus ir vaizdai pažįstami bei gerai žinomi. sudervės maldos namai gražūs, bet ne šiam kartui juos įamžinsiu. važiuoju toliau – dūkštos ir ant kalno stovinti bažnyčia, berods lenkų, bet graži.

šios dienos tikslas nebuvo nuo dūkštų sukti kairėn link vievio, tikslas buvo važiuoti ten, kur dar nevažiavęs. judu kernavės kryptimi ir suku į pačia kernavę, kuri mane pasitinka gandru. pirmasis checkpoint’as – 57:39 min. ant ratų, įveiktas 33,62 km atstumas vidutiniu 35,0 km/val. greičiu, pasiekiant maksimalų 62,4 km/val. greitį. laiku patenkintas ir atrodė, kad mano kelyje vien nuokalnės ir visos pavėjui. iš dalies taip ir buvo. o kernavės bažnyčia man nestandartinė, buvo nemažai lankytojų ir mažiau giedras jau neberytinis laikas. maistas ir gėrimai ir minu toliau.

kelias nuo kernavės link čiobiškio nuostabus su labai retai pasitaikančiais automobiliais – matosi, kad žmonės švenčia. šioje atkarpoje prasilenkiau su specialized baltu plentinuku, rankų gestais ore pasilabinome ir nuvažiavome kas sau. tikslas buvo čiobiškyje sukti kaišiadorių kryptimi, nors žemėlapiai sakė ne ne ne, bet galva informavo, kad turi būti kelias link kaišiadorių be daugelio dešimčių lanko. deja, kelio rodyklių rodančių į kaišiadorius čia nebuvo, tad plentu judėjau toliau, o tas toliau buvo gan toli. šioje vietoje aš smarkiai suklydau, tai matoma ir žemiau pateiktame mano šios dienos kelionės maršrute.  liukonys ir ženklas: kairėn jonava trim kažkiek, dešinėn – ukmergė, taip pat trim kažkiek. žinant tai, kad nuo ukmergės eina greitkelis, o juo dviračiu šiukštu važiuoti, o kito kelio nuo ukmergės link vilnio aš nežinojau, sukau kairėn. kelias nuo liukonių keletą kilometrų remontuojamas, bet niekis. važiuoju vienas, saulė gairina mano kojas ir rankas, nešalta, kelias nuostabus, platus, eismo nulis. pakeliui matosi daug apleistų pastatų, fermų, gamybinių ir jų tikrai nemaža ir dažnai sutinkama. miškai smarkiai pragenėti, matosi, kad aplinkui pelkėtos vietos. sumoje – gamta nuostabi, o foto aparatas ilsisi už nugaros. niekingame 70-ąjame kilometre pamiškėje pasitinka jonavos rajono ženklas ir…

…ir neasfaltuota žvyro danga, pro šoną sušmėžuojant lentelei: iki jonavos 36 km. hibridinė priekinė šakė save čia pilnai pateisino, o ši atkarpa tiesiog nedžiugino. ūpo nebuvo. 8 km žvyru ir upninkai, miestelis, kuris man pateikė teisingą kelio dangą. upninkai savo pavadinimą pateisino, štai kaip atrodo pro upninkus tekanti šventoji:

kelias geras, važiuoju toliau. artėja jonava ir kelias jau pažįstamas – esu čia buvęs ir ne kartą juo važiavęs. sankryža su platesniu keliu ir mane nudžiuginęs kelio ženklas – jonava jau čia pat.

lokės pėdą taip pat praleidžiu, pro šono regiu jonavą ir achemos kaminus. įveiktas solidus 100 km atstumas ir sekėsi gerai.

nuo jonavos pasukęs elektrėnų kryptimi. pažįstamų miestų pavadinimai džiugina akį, o skaičiai nelabai, tiksliau jie liūdino. nuo čia per valandą įveikęs tik 20 km aš supratau, kad tai yra didelis didelis šūdas (rusiškai geriau skamba). tokį mano tempą įtakojo vėjas ir nusėdusios baterijos – užpakalį trynė, šlaunys buvo lyg balionai ir dar vieną pradėjo skaudėti. besileidžianti saulė indikavo – artėja vėsuma, kuri su vėju bus vis labiau įtikinamesnė. tokiu tempu važiuojant, vilniuje, geriausiu atveju, būčiau po 22 val. – mažų mažiausiai sustiręs. o nuo jonavos pusės buvo rodyklė tiek į čiobiškį, tiek ir į kaišiadoris. taip įriausi 40 km ir to buvo daugiau nei gana.

pravažiavau žaslius, įamžinau bažnyčią. ištemptas miestelis.

pavažiavus žaslių geležinkelio stotį ir dar mažumėlę, horizonte atsivėrė elektrėnų elektrinės bokštai.

ateina metas, kai reikia priimti nepopuliarius sprendimus, kad ir kokie jie būtų skaudūs ar nemalonūs. netoli elektrėnų manęs jau laukė gerasis žmogus, padėjęs man savo noru nutraukti šią sekinančią kelionę ir baigti ją savo eiga nuvažiavus 141,38 km per 4:58 val. vidutiniu 28,4 km/val. greičiu. taip, padariau klaidą ir neapskaičiavau savo galimybių, neįvertinau gamtos, buvau netikslus laiko skaičiavime, kurio neskaičiavau, nors derėjo. 200-ų nejamiau, bet nesijaučiu ir 100-ą paėmęs. užtat įdegiau kojas ir rankas, o visas veidas buvo druska padengtas.

reziumė tokia: pažiūrėti yra į ką, vaidai ne monotoniški, gabaliukas žvyrkelio ir daugumai ne vienai dienai skirtas maršrutas. su palapinėmis, matyt, kad tiktų, nes yra ir balų, ir upių. sveikinu visus su šv. velykomis!

15 komentarų on "važiavau kur nevažiavęs arba persūdytos galimybės"


  1. krc 🙂 . . .
    pamenu, 11oj klasėj važiavom į Kernavę į GaDi festivalį dviračiais, atstumą įveikėm per ~4,5 val su pora sustojimų pagert/pavalgyt/pabubėt. apie grįžimą net nesinori šnekėt. never again 😀
    bet tu tai šaunuolis.

    Atsakyti

  2. kaip tik vakar važiavau pro Dūkštus mašina ir galvojau kaip čia damint, bet man pasakė, kad geriau nereikia, mašinų daug ir siauras kelias… o tu vat nuvažiavai 🙂

    o fotografuoti tai taip, nebent užsikabinus ant vairo fotiką, nes sustoti, išsitraukti… kiek laiko daug reikia ;(

    Atsakyti

  3. nėra tas kelias toks blogas, nuo sudervės platesnis, su asfaltuota „juosta“ dviračiui. taip, fotografijai yra tinkamas tik vienas dviračių stilius/tipas – su krepšiu 🙂

    Atsakyti

  4. maršrutas man patiko, tik dabar jau su neigiamu atspalviu. norėjosi kažką naujo išbandyti, tai ir išbandžiau, tik su nelaukta pabaiga. bažnyčios gražios, tiko į temą. be jų kibirmiesčiuose daugiau nieko ir nėra.

    Atsakyti

  5. Esminis taškas – Čiobiškio keltas 🙂 Jis būtų leidęs Žaslius – Elektrėnus pasiekt ne per Jonavą (gabaliukas žvyrkelio bet nieko baisaus). Tik gali būti kad tokį ankstyvą pavasarį jis dar nedirba.

    Atsakyti

  6. Beje, koks tavo planas buvo pasiekus Kaišiadoris? Nuo balandžio 1 d. beveik visas kelias A1 Vilnius – Kaunas patapo greitkeliu ir juo važiuoti dviračiams teoriškai taip pat negalima kaip ir Ukmergės magistrale…

    Atsakyti

  7. o keltą, iš tiesų, tai aš mačiau – štai kur šuo pakastas. ačiū, dabar žinosiu :). dėl mėlyno ženklo tai aš giliai abejoju, kad juo dviračiu draudžiama važiuoti, bet tai reikėtų pasitikslinti. planas-chuliganas buvo vilnius – kaišiadorys – kruonis – birštonas – aukštadvaris – vilnius. toks smarkiai beprotiškas planas :D.

    Atsakyti

  8. tada shit. lieka ratais-kvadratais pro aukštadvarį/trakus/vievį. ačiū, atitinkamai reikės koreguoti kelionės maršrutus, bet kita vertus, bus proga iki aukštadvario numinti :).

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.