trasos bandymas @velomanija kauno maratonas 2011

liko savaitė iki šiųmečio dviračių maratono kaune, tad kada išbandyti trasą, jeigu ne dabar. nors vilniuje ryte ir lijo, iki kauno visas kelias buvo apsiblausęs, bet nelietingas, kelio danga sausa, o temperatūra lauke buvo +17 laipsnių šilumos. savo mokslų dėka susivėlinau, tad kaune buvau ~17 val. štai ir mano įspūdžiai. iš pradžių apie trasą.

iš debesų išlindusi saulutė, nedidelis automobilių eismas – visa tai žadėjo gerą laiką ant dviejų ratų. vanduo lyg gyvybės eliksyras, pasiėmiau net 2 gertuves, sumoje 1,7 litro skysčių, kurių buvo nei per daug, nei per mažai – pats tas. pradėjo nuo oficialaus starto – aludė „kaunakiemis“, nors prieš užkylant ant naujojo tilto per nemuną, važiuojamojoje dalyje kiek toliau viena nuo kito nutolusios 2 nemalonios duobės, esančios arčiau viaduko krašto, todėl varžybų metu sunkiai išvengiamos. iki jų – viena iš nedaugelio vietų, kurioje minu atsistojęs. viadukas per nemumą lengvai išgaubtas, turi nedidelę įkalnę ir malonesnę nuokalnę, kurioje galima paspausti pedalus. nepamišiu paminėti, kad kaip ir numaniau, čia gerai švilpia vėjai visais gyvenimo sezonais.

pasibaigus viadukui trumpa ir neilga įkalnė, kuri mane priversdavo 2 bėgius numesti, bet po to, prieš patį kalną, seka nuolydis, kuriame vieną bėgį kompensuoju ir juo. pati įkalnė nėra sunki, bet atstumu ir savo nuolydžiu gerai sunkianti jėgas. tuo pačiu bėgiu kylu iki jos posūkio, kuriame ten vėl lėtinti apsukas. įkalnės statumo laipsnis toks, kad atsistojus minti neapsimoka, nors norėtųsi, o sėdint ne vienas bėgis per lėtas, o kitas – per sunkus.

viršus jau matomas ir likus 5-7 elektros stulpų iki viršūnės, užsimetu aukštesnį bėgį ir valios pastangų dėka didindamas greiti atsiduriu prie šviesoforo, kurį šiandien man norėjosi tik prakeikti. iš 10-ies ratų, kuriuos šiandien įveikiau, berods tik 4-as buvo toks, per kuri vos vos spėjau pralėkti. visi kiti ratai buvo žalio šviesoforo signalo laukimas ir nesvarbu, ar lėtinau greitį, ar greitėjau – šviesoforas man kišo koją.

viršūnėje, kairėje pusėje besitęsiant naujiems daugiabučiams, tęsiasi nedidelė įkalnė, bet labai nedidelė – joje taip pat galima greitai važiuoti, o pasibaigus namams seka nedidelis ir ilgas nuožulnumas – čia jau būtina spausti. apsisuku prie veiverių g. esančio šviesoforo, iki kurio seka nedidelė įkalnė,  ir minu toliau. apsisukus tenka minti atsistojus. ši vieta man tinkama gėrimams atsigaivinti, nes greitis kritęs ir važiuoti tenka trumpa nuokalne prieš ilgesnę nedidelę įkalnę.

kelias tiesus, greitai pasiekiamas įkyrusis šviesoforas, nuo kurio seka riedėjimas nuokalne. su mano hibridu ir galine kasete mano išspaustas maksimumas tesiekia tik ~52 km/val. – daugiau nė per kur. geriausią riedėjimą žemyn fiksavau 7, 9 ir 10 ratuose. su plentiniu dviračiu ši vieta įveikiama ~60 km/val., o man patiko tai, kad labai greitai žemyn nenusileisi, nes taip pat visur skersai pučia vėjai, o ir pati nuokalnė nėra tokia ilga kaip iš žemėlapio atrodo.

rimtas posūkis žemyn ir lindimas po viaduku. čia svarbu per daug neįsibėgėti ir suvaldyti savo vairuojamą technika, taip pat svarbu sukant dešinėn pusėn nepasikabinti ant žalių kelio turėklų. teisingas kampų išėmimas čia groja. daug maž neutralus kelias iki kito šviesoforo su minkovskių g. 180 laispnių apsisukimas, mynimas atsistojus ir įkalnė užkilimui ant tilto per nemuną. prie užkylant ant tilto dar viena nemaloni kelio duobelė, kurią verčiau aplenkti.

grįžimas nemuno tilto man dar viena vieta atsigaivinti gėrimais. tilto apačioje staigus posūkis dešinėn nuo jo nusukimui. čia reikia atkreipti dėmesį į viduryje kelio esantį slidų šulinio dangtį, kurio bandymas didesniu greičiu posūkyje įveikti gali baigtis nevaldomu slydimu. geriau ratą sukti asfaltu.

įvažiavimas į karaliaus mindaugo pr., trumpa atkarpa ir posūkis dešinėn, prasidedant užkilimui ant tilto – mynimas atsistojus. štai ir įveiktas vienas velomanijos kauno maratono 2011 ratas.

pojūčiai, savijauta, mintys ir aplinkybės. pirmi 2-3 ratai man nėjosi, posūkius išimdavau bet kaip, muisčiausi. vėliau įsibėgėjau ir nuotaika pakilo. pirmąjį ratą įveikiau 31,8 km/val., greičiu, visus ~31,2. keista, bet visus ratus pramyniau labai stabiliu greičiu. nuo pirmųjų ratų mačiau besivėžinantį liną iš maratono organizatorių, man link pabaigos sukant ratus, pastebėjau ir barzdą su gyčiu bei kitus pažįstamus velomanų veidus. važiuojant paskutinius ratus jaučiau suintensyvėjusį brangiu kuru važinėjančių ir namo grįžtančių kauno gyventojų automobilių eismą – pora valandų ankstesnio važiavimo būtų buvę pats tas. trasa man tikrai patiko, nėra monotoniška ir yra vėjuota. aš mėgstu įkalnės, tad apie šią galiu pasakyti tik tiek, kad jai įveikti reikia šiek tiek smarvės, o ji mane įveikė, nes ji man kiek per ilga (arba aš per silpnas). laikas buvo tiesiog fantastiškas, kaip ir mano savijauta – jėgos manęs neapleido, tik link pabaigos nugarą paskaudo. labai patiko.

pabaigai mano matavimai – įveikiau 10 ratų, 79,13 km, pilną maratono trasą, važiavau 2:35 val., vidutinis greitis 31,0 km/val., maksimalus greitis 52,4 km/val.

ir visai pabaigai lengvas pokalbis su velomanais ir jais prijaučiančiais, zulinančius padangas trasoje ir besiruošiantiems varžyboms.

keletą foto dar galima rasti čia.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *