troškimai ir troškuliai

aha. išauga, iškyla iš žemių tas noras, tiesiog troškulys nenumaldomas vienam pabūti. norisi save geriau pažinti, o kaip gi, juk su šiuo tipu teks visą gyvenimą praleisti, o kas senatvėje vandens stiklinę paduos?

kairė ar dešinė?

kartais bėgi bėgi, apie svetimus klausimus negalvoji, arba beri – neturiu laiko, nenoriu galvoti. elgiesi pagal savas matematikas, filosofijas, jas reiški kitiems, prakaituoji idant ir kiti, klaidingai mąstantys paprotėtų, arba švaistai laikus ir energijas ieškodamas panašiai mąstančių. išsikalbėjus trumpam tas erzinantis kybojimo ore jausmas praeina, bet, kiek pamenu, trumpam. vistiek galų gale lieki pats su savim, kad ir vakare, kai valaisi dantis prieš veidrodį – ir ką tada tavo filosofijos piešia..

tai kairė ar dešinė?

kai menkini kitą, mąstai, kaip kvailai jis elgiasi, ir kaip puikiai išsisuktum pats, o tavo ego mėto tas skaudžias aklas strėles, tereikia atsiminti, jog visada bus aukščiau stovinčių, kurie bet kada paspardys ir tavo galvą, netgi, sakyčiau mielu noru. tačiau, galbūt, proto ir suvokimo jiems užtenka nešvaistyti laiko tokiems niekams (sunkiai batai nusivalo).

tai visgi, kairė ar dešinė?

visi MES ir kelių AŠ sudėlioti.

2 komentarai on "troškimai ir troškuliai"

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.