neužrašomos mintys

pasitaiko momentų, kai atsiranda tinkama terpė į galvą įvairioms mintims lysti. būna netgi taip, kad atrodo nespėji apdoroti įeinančio minčių srauto. panašiai yra ir su sapnais, kai atsikėlęs po keleto minučių nebepameni sapno turinio, o dar po kelių geriausiu atveju prisimeni, ar sapnavai, ar ne. iš pažiūros atrodo nesudėtinga vieną kitą mintį pasižymėti, bet lyg tyčia po ranka nieko nebūna, nes dažniausiai važiuoju dviračiu, o sustoti yra neparanku. važiuojant dviračiu man galvą smaigsto įvairiausi informacijos srautai, kuriuos taip nori išvystyti rašytine forma. baigus darbą esi kupinas entuziazmo, energijos, bet tik peržengus namų slenkstį, rankos nusvyra ir mintys su norais išsisklaido greičiau nei rūkas. tada žiūri į sieną, pro langą, bandai ieškoti pamestų minčių, bet jų nėra. būna momentų, kai pavyksta mintį pagauti už uodegos, tada ją betraukdamas į viešą erdvę gali prarasti motyvaciją, užvaldo nepažabotas tingumas. ne tiek jau daug, ypač vasarą, pasitaiko pilnai išlukštentų minčių. net ir rašytine jų forma esu dažnai nepatenkintas, nes jaučiu, kad kažko trūksta. jaučių ir nežinau ko trūksta, todėl kūrinys nebūna išbaigtas.

mintys slepiasi, todėl jos neužrašomos.

4 komentarai on "neužrašomos mintys"


  1. diktofonas taip pat su dviračiu nepatogu, nebent vaikštant :). žinoma, kad ne viską noriu užrašyti, bet kai ką tai tikrai.
    svo – reikia ieškoti sprendimo 😉

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *