dviračių trekas @panevėžys

dviračiai, dviračiai, dviračiai – žiemą juos darosi skaudu mylėti jų netreniruojant. purvas, drėgmė, šaltis nėra tie priedai, kuriais kiekvienas save gerbiantis dviračių mėgėjas norėtų lepinti savo inventorių, bet viena iš alternatyvų yra dviračių trekas, esantis panevėžio arenoje. savaitgalį gerų žmonių dėka visa saujelė entuziastų, kurių didžioji dalis buvo su savo plentiniais dviračiais, apsilankė ir išbandė aukštos kokybės treko trasą. smagu išbandyti naujoves, ypač kurios yra susijusios su mėgiamu užsiėmimu – dviračiais.

kol dar neatvėsę prisiminimai, skubu juos išdėstyti ir rašytine forma:

  • treko žiedo ilgis yra 250 metrų, danga – medis. ratai rieda smagiai, o posūkiai statūs ir aukšti, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo labai nejaukiai, pavojingai ir gąsdinamai. atsistojus šalia kraštų supranti, kaip greitai jie statėja ir kokie pavojingi jie gali būti;
  • fix’o (angl. fix – fiksuotos pavaros dviratis) nebandžiau, nors keletas iš mūsų juos išbandė, kurie, berods, buvo titaniniais rėmais. fix’ai sutverti labai paprastai ir tvirti – paprasti ratai su ypatingai kietai pripūstomis padangomis ir fiksuotas bėgis, t.y. sukantis galiniui ratui jis suka ir priekinę žvaigždę nesvarbu, ar ratas sukasi pirmyn, ar atgal – atitinkamai sukasi ir pedalai. yra labai svarbu tai nepamiršti, nes su tokiu dviračiu nepariedėsi nesukdamas pedalų. beje, šie dviračiai yra be stabdžių, o stabdymas vyksta lėtėjant dviračiui;
  • treko trasa yra sužymėta juostomis, lyg bėgimo takeliai, kurios padeda orientuotis važiuotojui – kuo toliau nuo treko maniežo ašies, tuo ją reikia įveikti didesniu greičiu, kad išcentrinė jėga dviratininką prispaustų prie stačios treko takelio dangos. pati tolimiausia, mėlyna juosta, skirta važiuojantiems virš 40 km/val. greičiu;
  • iš viso važiavau 4 kartus, kiekvieną po ~10 km, vidutinis bendras važiavimo laikas 37,3 km/val. kai pagalvoji, kad pravažiavau 160 ratų, atrodo neįtikima, nors jie tesudaro 40 km;
  • oras arenoje yra apgaulingas – stovint nėra šalta, bet greičiau važiuojant jaučiasi, koks iš tikrųjų vėsus jis yra, todėl verta apsirengti šilčiau. aš buvau su dviratininko šortais ir ilga neperpučiama viršutine dalimi, su kuria man per karšta nebuvo – kojos vėsaus oro nejautė, vėsu buvo tik viršutinei kūno daliai;
  • pirma mintis pramynus keliolika ratų – nenuobodus roleris, ypač kai ratus suki ne vienas;
  • kadangi dviračių treko šlaitų statumas, priklausomai nuo vietos manieže, yra skirtingas, taip galima koreguoti ir fizinį krūvį – jeigu norisi labiau padirbėti, labiau mini įkalnėn, jeigu norisi tik ratus ištvermei pasukti – renkiesi apatinę treko dalį.

bendras įspūdis – man patiko, todėl norėčiau bent kartą į savaitę tuo pasimėgauti. tiesa, grįžtant į vilnių pagalvojau, kad verta į panevėžį keltis gyventi.

6 komentarai on "dviračių trekas @panevėžys"


  1. Aha, galėtų dar ir Žalgirio arenoje kuriame aukšte įrengt treką – būtų super 😀 Smagi ta arena, bet brangus malonumas kaskart į Panevėžį važiuot tiek iš Vilniaus tiek iš Kauno.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *