galbūt galima interneto ateitis

kultinis filmas matrica, sutraukęs minias žiūrovų, sužavėjo savo nauju požiūriu į kinematografiją ir ateities suvokimą. kartoti šio filmo peržiūras yra tikras malonumas, o nematyti turinio yra tolygu blondinei, kuri į kiną ateina su viltimi, kad traukinys pavėluos. visai nesenai buvau apšviestas, kad kosmosas yra baigtinis, nors mokslininkai ilgą laiką buvo įvairių nuomonių, aš užduodu sau klausimą – o kuriais gi tikėti? esant galimybei jų tarpe nebūti tikrovės arba mums suvokiamo situacijos, šioje retrospektyvoje lieka neaišku kas yra už to borto.

tariant, kad hipotezės yra ne kas kita kaip nepagrįstos svajonės ar netikęs sapnas, mūsų piešiama ateitys lyg stumia mus ją tokią kurti, nors keturmatėje erdvėje, jeigu tokia egzistuoja, svarbūs yra kiti klausimai. grįžtant prie temos apie interneto metamorfozes, profesoriai dažnai mato standartų rubiko kubiką, nors ginčas gali būti įdomesne tema. štai kad ir kvapas tų sausakimšų internetinių dienoraščių, prisotintų riebiomis bandelėmis ir grietininiu padažu, paįvairintas prisvilusios keptuvės fonu – kam man visa tai, jeigu negaliu paragauti ir įmesti pelnyto lito per darbo pietų pertrauką.

artėjant žiemai vis daugiau laiko skiriu treniruočių alternatyva šaltu žiemos metu, o savo jėgas tikrai būtų smalsu išbandyti su autoriais rankų lenkime ir gyvoje temos diskusijoje. per vasarą užkirmijusiam sporto inventoriui papildoma interneto fizinė jėga būtu neprošal, kaip ir vienas-kitas būtino dydžio veržliaraktis. dabar pagalvojau, kad 4-adienį po alaus procedūrų, internetas galėtų mane ir mano transporto priemonę pargabenti namo netgi be būtinybės užsisegti saugos diržą. aš viliuosi, matomai kaip ir visi neįgalūs žmonės, kad sveikieji gebės būti jų rankomis ir kojomis, kraujo perpylimui nebereikės sterilios taros ir reikiamos temperatūros laikymui, nes visa tai sugebės internetas.

stebiu apple kompanijos šlovės spindulius, kurie man primena ankstyvąsias infobalt parodas, kurių jau nunyko. nieko naujo, kam yra būtinas vartotojų įpročių pasikeitimas, o be interneto net piktų paukščių nepažaisi – išsipildžiusi mums suvokiama matricos interpretacija, būti prijungtam, kad net einant į tualetą pasižymi, kur randiesi – dėl viso pikto, maža ką. dabar esame prijungti ir tuo patenkinti, bet internetas negali apsiriboti laidais, erdve ar įrenginiais. būsiu pasmerktas biologų, sakydamas, kad iš vienos ląstelės dabar esame kažkas tokio, technologinį progresą matau tik biologinį – prisiminkime pseudo žmogaus simbiozę su medžiu filme avataras.

aš galiu tai vadinti ir kitu vardu, kai mes eidami svajojame apie rytinės kavos puodelį nesusimastydami kaip juda mūsų kojos ir kodėl mes prisimerkiame nuo saulės spindulių. galiu, tik nemoku įvardinti. pasyvi smegenų dalis pretenduoja būti veiklia iš išnaudojama.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *