išsišokėlis

lengvai ir įprastai žingsniuoju pievele ir stebiu aplinkinių žvilgsnius į save. aš esu svečias ir tą kartą jaučiau, kad pirmam pasisveikinti ne man derėtų, nors per daug mandagumo šioje situacijoje gal ir nebūtų buvę. matau, kaip aplinkinių akys sminga į mane, bet aš nepasiduodu jų provokacijai ir su šypsena ir net džiugesiu viduje aš tyliai atlaikau jų žvilgsnius. nemandagu taip žiūrėti tiesiai į akis, nes tai nėra meilė, o pagarba šiuo metu atostogauja. aš nei kandu, nei spiriu jiems, stengiuosi tylėti, nes kalbėdamas aš labiau skatinu tų žmonių neigiamą nusistatymą vietoj tų tikslų, kuriuos kartu reikėtų siekti. mačiau aš ten tuos tylenius, bet su jais nesusitikau, o su savanaudžiais žmonėmis bendrauti aš nesu linkęs.

nedaug aš ten su jais ką nuveikiau ir neteisinu savęs. tas vakaras buvo generalinė repeticija kitiems žingsniams žengti. negaliu aš ant jų pykti, kad buvo tik keli, o gal tik vienas, rankos paspaudimas, nes neturiu tam pagrindo. rankų kelti į viršų nebesigaus, nes jos buvo pakeltos ir priverstinai buvo nuleistos. matomai, geri tai žmonės savo aplinkoje, kompanijoje.

aš galėjau numanyti, ką jie apie mane galvoja. tą kartą aš buvau išsišokėlis ir tikiuosi, kad jau paskutinį kartą.

11 komentarų on "išsišokėlis"


  1. Jei iš anksto nusprendi, kad gadinsi visiems nuotaiką savo elgesiu ir aukos vaidinimu, tad pamastyk ar tikrai 30 žmonių turi tavo įgeidžius tenkinti.
    Palinkėjimas – nebūk mažas vaikas ir nerodyk savo ožių. 🙂

    Atsakyti

  2. nematau jokių ožių, niekam blogo nepasakiau, nieko neužkabinau, nieko ir nereikalauju. mano vizija buvo kitokia. yra ten ir teisingų žmonių, o visi kiti – nepilnavertės tuštybės, siekiančios dėmesio, antpečių ir medalių.
    ačiū už nuomonę.

    Atsakyti

  3. Gyvenime esu sutikes tokio profilio žmonių. Jie gyvena tarsi gilioje vaikysteje, kai demesio troškulys jiems yra tarsi grynas oras, kurio noras įkvėpti kartais darosi žutbūtinė kova už gyvybę. Tai gilios nepatirtos meilės ir dėmesio stokos žaizdų liekanos. Tokių asmenybių elgesys yra keleriopas: Vieni pasirenka „dydvirio“ asmenybės kelią, kur daug prisigalvoja įvairiausių istorijų kupinų vaizdingų nuotykių. Tapdami tariamais „didvyriais“ savo iliuzijų pasaulyje jie mėgaujasi gaunamu dėmesiu tarsi ilgai išlaikyto brandaus vyno taure. Kiti -sąmoningai pasirenka „aukos“ profesiją ir stengiasi kitus priversti juos atjausti. Tokios asmenybės dažnai sudaro situacijas, kuriose jie bando aplinkinius priversti vienaip ar kitaip elgtis. Negavę dėmėsio jie pradeda keistai elgtis. Tokioms asmenybėms šioje žemėje gyventi tikrai nelengva, dėl širdyje susikaupusios pagiėžos, pykčio ir nusivilimo. Aš, trokšdamas kitų dėmesio, pasirinkau meilės ir pasiaukojimo kelia“. Myledamas ir besirupindamas kitais savo būdu susilaukiu to taip trūkstamo dėmesio. Atiduoti save kities- yra pats nuostabiausias ir nepakartojamas jausmas, kuri galima patirti šioje žėmėje…. Aš dar tikiu „sėjos“ principu“. Ką mes sėjame, tai mums užauga trisdešimteriopai ar net šimteriopai. Po to kažkada ateina derliaus metas.
    Visi torkšta būti tobuli, tik gaila kad nei vienam pasaulio valdonui taip ir nepavyko sukurti tobulos visuomenės, kur vyrautų tvarka, darna ir gyvenimo pilnatvė…
    Nei vieno nesmerkiu ir neteisiu. Tik kalbu atvirai, nes esu laisvas žmogus galintis laisvai mąstyti, laisvai pasirinkti, laisvai išsakyti savo nuomonę.

    Atsakyti

  4. kartais daug geriau galvoti, jog „akmuo yra kietas“, o ne stiprus, marmurinis, šaltas, sunkus, slegiantis, naštą dedantis..

    tiesiog kai kuriuos dalykus mes patys padarom sudėtingesniais, nei jie yra iš tikro.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *