vilniaus velomaratonas 2011: irkluotojų lenktynės

kadangi šiais metais vasara buvo su$ikta, tai oras dviračių šventėje vilniuje buvo atitinkamas. dviratininkų sporto grupė vandens gavo daugiau nei reikia, nes daugiau nei pusę varžybų lijo kaip iš kibiro, kas mušė vidutinį greitį ypatingai slidžiuose posūkiuose, o balų liūnai didino važiavimo pasipriešinimą. tokios varžybos buvo ir savotiškai įdomios, kitokios nei dažniausiai įprasta. keletas mano apibendrintų įspūdžių iš šios plento varžybų šventės:

  • šį kartą savaitę prieš varžybas nevartojau jokio alkoholio 🙁
  • vandens buvo sočiai – lijo kaip iš kiauro kibiro, vėjas palei upę nebuvo mažas, o šlapios gedimino pr. grindinio trinkelės buvo lyg čiuožykla plonoms dviračių padangoms. posūkiuose iš arba į trinkelėmis grįstą dangą tekdavo ženkliai sumažinti važiavimo greitį, kad sugebėti išimti posūkį, o važiavimas gedimino pr. pradžia nuo seimo rūmų buvo ypatingas, nes nedidelėje įkalnėje galinis ratas kasdavosi ir slidinėdavo. daugelyje tiesiųjų, ypač upės g., buvo balų plantacijos, kad tikrai ne nuodėmė buvo apie baidares ir irklus galvoti.
  • praeitų metų svajonę-tikslą įvykdžiau ir dalyvavau su plentiniu dviračiu, su kuriuo dalyvavimas plento varžybose buvo visiškai kitoks, nei su ne tam pritaikyta važiavimo technika.
  • per tokį lietų nebuvo karšta važiuoti, o šilto vandens buvo sočiai iš priešais važiuojančio varžovo galinio rato, tad akiniai, kaip ir visada, buvo nepamainomas varžybų pagalbininkas.
  • važiavau su grupe, kuri tikrai šauniai mynė, nors vietomis atrodė, kad tinginiavo. pateisinama, kai vienas ar keli veda, o kiti sėdi „ant rato“. o norėjosi šiek tiek didesnio važiavimo greičio.
  • mano numeris buvo 115, lyginant su praeitų metų 110-u. tas šį tą sako.
  • uždusau – ne, pompa – ne, jėgų trūkumas -taip, traumos – taip, mažai treniruočių – taip. jaučiu, kad dar turiu potencialo.
  • liūdniausia dalis – pavedė dešinės kojos trauma (kairė važiavo su girnelės centravimo įtvaru), nusiėmiau 8-ame rate. spidometras tada rodė 57,7 km ir 38,1 km/val. vidutinį greitį.

sveikata – pirmoje vietoje, o renginys buvo įdomus, šaunus ir man tikrai patiko.

8 komentarai on "vilniaus velomaratonas 2011: irkluotojų lenktynės"


  1. Žadėjau ir aš mėgėjų grupėje startuoti, bet kai pasižiūrėjau į nuotraukas, kai viskas panašu į kritinę masę, džiaugiuosi, kad nevažiavau. O ir parinkta trasa ne pati geriausia, kokią galima surasti Vilniuje.

    O šiaip įdomu, kokį greitį reikia palaikyti profesionalų grupėje, kad būtum lyderiaujančioje grupėje (ta prasme ne daug atsiliktum nuo Rumšo)?

    Atsakyti

  2. apie šį maratoną galėčiau atsakyt Šarūno(SAR) žodžiais: svarbiausia finišuot be traumų 🙂 tai vat su tuo tave ir sveikinu, o rezultatai dar bus, kai nebus traumų, bus treniruotės ir pasiruošimas 😉

    Atsakyti

  3. spėčiau, kad lyderių vidutinis greitis ~45km/val.
    su taučiu visiškai sutinku – svarbu išsigydyti ir su protu saikingai treniruotis – tada bus ir rezultatai 🙂

    Atsakyti



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *