skaudu, skaudu, praeis

prisiminimai yra skausmas, o vaizdai lyg kirvis į kaladę. kai nematai, tai ir neskauda, o kai išgirsti vandenį bėgantį, užsimanai nusičiurkšti. aš ir pats kartais būnu kategoriškas, o pripažinti savo klaidas ir atsiprašyti sugeba mažai kas. menkystos jie ar ne – sunku pasakyti, bet skausmas gerklėje išlieka. viltis ne ta, apie ką visi galvoja. karščiuojant savijauta nebūna gera, nors esame linkę pataupyti monetą ir patys gydytis. big mistake, dažniausiai. aš ir pats suvokiu, kad spontaniškai ar jausminėje gamoje priimti sprendimai nėra racionalūs ir apgalvoti, dažniausiai jie būna kvaili mūsų atspindžiai kreivų veidrodžių karalystėje. mes negalime žengti žingsnio praeitis ne dėl to, kad tai nėra įmanoma, bet todėl, kad mums patiems atrodo, kad tai nėra realu.

buvo mane gyvenime desperatiškas noras brazdinti gitaros stygas, nors jų jautrumas yra nenuspėjamai sudėtingas. skardus garsas užgauna širdį, bet sprendimas yra nosin įsipurkšti vaistų nuo slogos ir toliau kentėti. kodinis slogos pavadinimas yra temos antraštė. esame metuose suaugę žmonės, o vaikščioti nenorime išmokti. vaikščiojimas kartais tampa negalia, kuris yra šiaudo griebimasis. žmogus vietoj gerų savybių sugeba kaupti tik skausmą ir šaltį ir tai vos ne lyg slaptas hobis. spontaniškai norisi elgtis vienaip, bet vidini trigeriai tuos veiksmus riboja, mintis nukreipia atvėsinimui ir vėl sprendimo generavimui, kai to jau nebereikia ir tai nebūna aktualu.

kone kasdien susiduriu su kitais kaltais žmonėmis, bet ne jais. dauguma atvejų man į tai nusišvilpti, bet ir aš turiu širdį. nesiimsiu to vertinti.

2 komentarai on "skaudu, skaudu, praeis"

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *