pagarbos taškai

prisimenant dž.orvelo „gyvulių ūkį“ ir tai, kad

visi gyvuliai yra lygūs, bet kai kurie yra lygesni už kitus

šią taisyklę (vis tik – taip) nesunkiai galima pritaikyti ir šiandienai. jau nekalbu, kad demokratija yra tik skambus žodis, o taisyklės, kaip ne vienas mėgsta sakyti, yra skirtos tam, kad jas laužyti, visais laikais yra tokių ponų, kurie jaučia malonumą būnant nenubaustiems ir nebaudžiamiems. išdėstysiu savo pastebėjimus apie dviejų pusių santykius.

  • didelis-mažas. kur girdėta, kad didelis automobilis praleistų, užleistų mažesnį ar bent parodytų jam deramą pagarbą. sunku mažiems automobiliams automobilių spūstyse rikiuojantis į kitą juostą, o paskui juos važiuojančių didesnių automobilių vartotojai lyg tyčia visi pasitaiko nekantrūs. aš didelis ir man viskas galima – storapilviai šmikiai, ilgakasės nupi$tos blondinės ir kiti neįgalūs visureigių vairuotojai, kartu su savimi vežiojantys donelaičius, daukantus ar kudirkas, kurių tautiškumui ne vienas pareigūnas atiduoda pagarbą.
  • sportininkas-nesportininkas. tik pabandyk į plentą išvažiuoti ne su plentiniu dviračiu, pagarbos krepšelio balansas, geriausiu atveju, bus nulinis. kreivas žvilgsnis iš po akinių, labiau aklesni dar galvą link tavęs pasuka, bet tik pastebėjus ne plentui skirtą dviratį, matau, kaip save sportininkais laikančių dviratininkų veidus sutraukia mėšlungis. greitas jo prasilenkimas nekvėpuojant, kad kitas dviratininkas su maro debesiu važiuotų. nelygis galva linktelti ar ranką pakelti, nes tikri sportininkai mojuojasi tik su panašiais į save. visai kas kita važiuoti su plento dviračiu, kai iš tolo jau moja rankomis, nulipa nuo dviračių ir atiduoda pagarbą. visiška pagarba, tik dar galėtų vėją nupūsti ir kelio dangą priešais valyti.
  • su kortele-be jos. kišenės plyšta nuo tariamų nuolaidų kortelių, kurių vilko dalį sudaro maisto centrų ir vaistinių plastikas. reikia suprasti taip – nesveiki ir nedaėdę. dabar jau net klausti pradėjo, ar turime nuolaidų kortelę, o jos neturint aš jaučiuosi lyg į moterų tualetą užsukęs, kur pardavėjos žvilgsnis mane galutinai pribaigia. neturi kortelės, vadinasi nėra ko ir lankytis. kai nesi tos visuomenės narys, pagarba tau nepriklauso.
  • stiprus-silpnas. silpnus pažįsta tik tėvai, o stiprius – visas rajonas. neturėdamas raumens, raumeningųjų tarpe užuovėjos nerasi. prisitraukimai, gyros rovimas, bėgimo laikas ar štangos stūmimas – mėgėjiškame sporto laisvalaikyje reikia bent kažką parodyti, kitaip „vau“ tampa „eik nx, moli“. tuose pačiuose dviračiuose kuo stipresnis, tuo bus didesnis atstumas tarp paprasto mirtingojo, t.y. silpnesni yra lyg nematomi šešėliai.
  • žinau-nežinau. sunkiai neįmanoma diskusija tarp fiziko ir gastroenterologo, kur abu mintyse arba net garsiai pašnekovui pasiūlys lietuvos krašto takelius vaikščiojimui ir abu išsisikirs patys save palepinę profesionalumo ir išmanumo taškais. lygiai taip pat sunku diskutuoti apie mechaniką ir snooker’į su tuo nesidominčiais asmenimis. šiuose nelyginamuose dalykuose yra tik viena taisyklė – kas žino, tas ir dievas. mezgimas taip pat welcome.

jaučiu, kad reikės pratęsimo.

9 komentarai on "pagarbos taškai"


  1. susikaupė šis tas :).
    negi su kiekvienu kaimynu sveikinsies? ir apskritai, kam burną aušinti, o ir mandagumas nemadingas – geriau būti kaip visi ir galvos sau nesukti: šiukšlinti, keiktis, nemandagiai vairuoti ir t.t.

    Atsakyti

  2. puikiai parašyta. tiesos už visus 200%. štai šiandiena beminant į darbą iš priekio sunkiai puškavo vaikinukas. visai nepažįstamas. jis pakėlė ranką, pamojavau ir aš. juk nesunku tiesa? ir nuotaika tuo pačiu pagerėja 🙂
    pilnai pritariu autoriui jog mandagumas šiais laikais nemadinga. o gal ir gerai, taip bent neišsiskiriama iš pilkosios masės…

    Atsakyti

  3. man tai tiesiog juokinga visa tai. apibendrinus big car, small dick arba gi reikia kazkaip savo kompleksiukus kazkuo prisidengti. vaikams ir retardams atleistina.

    Atsakyti

  4. jau beveik metai bandau išgirsti atsaką iš vienų kaimynų kai sveikinuosi….

    arba aš neprigiržiu (bet giržiu kitų kaimynų pasilabinimas) arba jie nemoka šnekėti (bet… o … tačiau girdėjau juos vistik tarpusavy šnekant….)

    aš kantri…. bandau……

    gal dabar netgi atrakcija tai tapo 🙂

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *