bepročių dviratininkų žiema

anksčiau, kai buvau normalus, gyvenau ir vargo nemačiau, bet dabar įstojau į dviračių sektą, ir baigėsi mano nesaikingas alkoholio vartojimas. serverių home page baksnoja dviračių puslapiai, o aplinkui susiduriu su keistos orientacijos žmonėmis. baigėsi vasara, lapkritį prasidėjo ruduo ir galvojau, kad aprims visi šitie važiavimai ir kilometrų sukimai, bet dabar aš suprantu, koks aklas aš buvau. net ir šiandien kelyje užmatytas plentininkas mane stebino tik todėl, kad buvo vienas, o tokios mintys paprastam mirtingajam neatrodo racionalios ir pagrįstos. tęsiant mintį, parapijos nariai tyliai zulina ratus ir ruošiasi pavasariui – kas name suka rolerį, kas treke, kas su staklėmis ir pratimais užsiima. ir visa tyliai vyksta tylomis, neskubant pumpuojant raumenis. o kiek dar jie nutyli ir kiek aš dar nežinau. jaučiuosi lyg gyvendamas ateivių šalyje, kur visi jie man lengvai kvaištelėję, ir pats jaučiuosi apsirūkęs. religija ir beprotystė vienas kitą papildo. aš ir dabar negaliu atsigauti, kiek aplinkui žmonių vykdo pasiruošimo darbus, todėl man kyla tik vienas klausimas – kaip aš pavasarį atrodysiu tokių tarpe.

matyt, tyliai rūkysiu kampe.

6 komentarai on "bepročių dviratininkų žiema"


  1. prajuokino mintys apie bepročius 😀 😀
    pati atsimenu kiek mėnesių praėjo kol mamai pranešiau kad dar vienas dviratis atsirado namučiuose 😀
    sukiojo pirštą palei smilkinį….
    o dabar save kartais pagaunu dar apie vieną galvojan….
    kiekvienas savaip „durnyn“ eina, tik SAVUOJU būdu 🙂

    Atsakyti

  2. Aha, kažkada ir aš žiūrėjau į tuos, kas į metus pravažiuoja virš 3 tūkstančių kilometrų, kaip į bepročius, o tie, kur dar ir žiema važinėja, atrodė išvis nenormaliais žmonėmis… Dabar taip gaunasi, kad ir aš tarp jų 😀 Ir taipogi planuoju įsigyt trečią dviratį, ir tai vargu, ar tai galas 😀

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *