pertrauka

praeitą žiemą daug vaikščiojau, kažką pamačiau, nors ne visada buvo šilta. smagu, kai už lango minusas, tada galima ir su rudeniniais bateliais pėdinti, nesukant sau galvos, kad reikės po balas braidyti. eini, žiūri, matai pasikeitusį miestą ir vaizduotėje jį regi besikeičiantį. visuomeninis transportas ir aprašinėtos sienos tokios pažįstamos ir artimos, kad diena be šios kultūros, atrodo, negali neišaušti.

šiemetis metų pabaigos gyvenimo maratonas visai kitoks, apie kurį pagalvoti paprastai nesigauna, nes reikia galvoti apie kitus sustojimus, kurių dykvietėje nesimato. link metų pabaigos judėjimas įgavo pagreitį, kuris slopino entuziazmą ir negailestingai naikino laiką. dar šie metai – praradimų metai, kurių man niekada ir netrūkdavo, tik vieni būdavo verti pertraukos, o kiti – vagonų ratų. prisiminimai, tai valties paliktas sūkurys, dingstantis kelių yrių atkarpoje.

senai jaučiu, kad reikia stoti, pailsėti ir sušluoti mintis į piramidę, bet čia aš esu silpnavalis. pokyčių yra, bet jie ne ten, kur jiems dera būti. kvėpavimas tempe normalizuojasi, atsistato, grįžta normos link, bet tempas nemažėja.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.