kai nėra sprendimo, sprendimas visada yra

tas keistai pasimetusio individo jausmas atsidūrus nevykusioje situacijoje, kai tarpusavyje konkuruoja sumišimo, gėdos ir nežinojimo pojūčiai. laikas, kuris lyg gerą viskį, brandina daugelio žmonių rimtumą ir iš gyvenimo šaldytuvo lauk meta supuvusius liberalumo vaisius. atrodo, kad mes tik kaupiame pavojingai degią neapykantą, o už nugaros dar laikome paruoštą ir iš nekantrumo pusiau išnaudotą, žiebtuvėlį. o taip, gerai dega kaimynų tvartai, tik kad kalniukas mažas, vėjas ne iš tos pusės ir alaus bambalius uždraudė.

kartkartėmis vis grįždavau prie tos minties apie tinkamo sprendimo paieškas ir apie tai, ar būna padėtis be išeities. gyvenimo tąsa vis eina, kas tik patvirtina faktą, kad sprendimas visada, nors tais retais atvejis jis būna padarytas aplinkiniams. apvalus minčių kamuolys, žodžių talpykla, kurią norisi labai trumpai įvardinti.

nuotykis

kartais net per ilgas ir nejuokingas, lyg užsitęsusi raupsuotojo dejonė. bet tai taip pat yra sprendimas. būdami stiprūs, silpni ar vidutiniokai, mes argumentuotai sprendžiame pateisindami savo opią sandarą. bailys netolygu vagiui, o įgudęs vairuotojas nebūtinai privalo būti geru mechaniku.

mes nematome ką darome.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.