lietuviškas bruožas

ne iš kelmo yra spirtas posakis, kad lietuvis džiaugiasi regėdamas degantį kaimyno tvartą. net ir labiau rimtesni žurnalistai nieko daugiau nesugeba, tik neįprastais žodžiais burnoti ant valdančiųjų nesvarbu kas tokie jie bebūtų. štai mūsų spaudoje be didelės gausos nelaimių ir katastrofų skilčių tik paskalos duoda stiprų atkirtį neigiamoms emocijoms.

antpečiai darbe, tarnybinis automobilis, arogancija, pagieža ir pavydas daugelį mūsų iškelia ant mirtingiesiems nepasiekiamo pjedestalo. tai įpareigoja laikyti rankas kišenėse ir garsiai čepsėti kramtoškę. nenoriu šaipytis, bet šaržas kaip tik toks ir yra, nors galėtų būti bent juokingas. pavydas varo žmones iš proto ir suteikia tam daug dėmesio, kas turi ir teigiamų bruožų – užimtumą. įžeidūs tie lietuviai, neduok dieve ne taip pažiūrėsi, jie tame įžvelgia piktus kėslus ir sąmokslą, kuriam reikalingas greitas ir stiprus atkirtis. juos vadinti vaikais jiems būtų komplimentas.

suaugę žmonės, kurie negali per save perlipti ir pripažinti savo klaidų, perspektyvoje yra menkystos. tai yra liga, kaip liga ir priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų, todėl tai turi būti gydoma. pasidalinsiu viena istorija, kuri ir bus atsakymas:

moteris, keletą metų dirbusi emigracijoje, grįžo į lietuvą. čia ji kas dieną į darbą važiuodavo tuo pačiu maršrutiniu autobusu su tuo pačiu vairuotoju. jai prireikė 3 mėnesių, kad vairuotojas su ja pradėtų sveikintis.

3 komentarai on "lietuviškas bruožas"


  1. kalbi apie autobusą, o aš tau pasakysiu apie darbą. Darbo vietoje sutikti koridoriuje ir po metų nesisveikina 😉 Nors aš keletą kartų bandžiau pradžioj sveikintis, bet žiūriu beviltiška.

    Atsakyti

  2. mikrikuose teko matyt ne kartą, kaip sveikinasi vairuotojas su keleiviais. kažkada ir su man linktelėjo moteriškė šalia klestelėjusi (kelis syk jau buvom važiavę, užskaitė kaip pažįstamą 🙂 ), o va su kaimynais bėda. Provincijoje tai ne tik laiptinės, bet ir gretimų namų pvz. komendantai pasisveikina ir prisimena! o sostinėj gretimuose butuose gyvenančių žmonių nežinai. Kiek teko bendraut su kitais žmonėmis, mačiusiais pasaulio, visuose didmiesčiuose taip – susvetimėję žmonės dideliam mieste. Gal ta ex.emigrantė grįžo iš mažo miestelio? Ar čia londono metro su ja visi sveikinosi? 😀

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *