smagu, bet to neužtenka

dirbame, gyvename, kvėpuojame ir sportuojame ir visa tai darome vedini sau iškeltų tikslų. tikslo siekimas mus verčia kartoti malonias ar nemalonias procedūras, gaišti savo brangų laiką jam įgyvendinti ir savo užimtumui pateisinti. deja, bet įsitraukdami į laisvo laiko žudikiškas programas, vėliau mūsų tikslus pakeičia mechaniniai veiksmai ir susiformavęs įprotis, o kadaise buvęs malonus tikslo siekimas tampa niūria kasdienybe su neapčiuopiamais rezultatais.

smagu stebėti savo savaitinių dviračiu numintų kilometrų kiekius ir nejučiomis džiugu, kad dauguma nuvažiuoja kur kas mažiau nei aš. visa tai būtų puikus rezultatas, jeigu mano tikslas būtų susukti kuo daugiau kilometrų, bet, deja, tikslas yra kitoks – įgauti gerą fizinę formą ir pasiruošti varžyboms. „rinkdamas“ kilometrus aš stiprinu širdį, mažinu pulsą – t.y. renku „bazę“, bet tai nėra treniruotės. matydamas savo nuvažiuotus kilometrus ir tempą aš suprantu, kokia didelė tinginystė ir saviapgaulė mane yra apėmusi – ne kilometrų kiekyje, o jų kokybėje slypi fizinio pasirengimo kokybė. štai pavyzdys: nemanau, kad daug vaikščiodamas aš tapsiu geru bėgiku, nors, žinoma, vaikščiojimas bėgimui nepakenks. tikslinga programa ir grafikas – štai kuo reikia vadovautis, o ne tuščiai zulinti plentą.

šaukštuku ežero neiškasi.

4 komentarai on "smagu, bet to neužtenka"


  1. Čia ir yra sėkmės formulė. Tas kas teisingai pasirenka treniruotės metodikas, tas ir pasiekia gerus rezultatus 😉 Bet aišku reikia ir nemažai laiko tam reiklaui 😉

    Atsakyti

Komentuoti: bbzn Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *